Skip to content

100 Lietuvos iškiliausių - Laurynas Ivinskis Multi-cache

Hidden : 2/8/2015
Difficulty:
2 out of 5
Terrain:
2 out of 5

Size: Size:   micro (micro)

Join now to view geocache location details. It's free!

Watch

How Geocaching Works

Please note Use of geocaching.com services is subject to the terms and conditions in our disclaimer.

Geocache Description:

Laurynas Ivinskis / 1810-1881
Pirmasis lietuviškų kalendorių leidėjas Lietuvoje, švietėjas, leksikologas, rašytojas, vertėjas

100 prominent people of Lithuania - Laurynas Ivinskis

Šis multi lobiukas padėtas Kuršėnuose(Šiaulių r.) netoli miestelio centrinės aikštės ir yra patikimai saugojamas sargų, kurių nereikia bijoti!


Laurynas Ivinskis – kalendorių leidėjas, liaudies švietėjas. Mokėsi unitų-bazilijonų vidurinėje mokykloje Kolainiuose. 1841 m. Šiaulių gimnazijoje išlaikė namų mokytojo egzaminus, mokė dvarininkų vaikus. 1847 m. Kauno gimnazijoje gavo miesto mokytojo teises. Kunigaikščio Ireniejaus Oginskio pastangų dėka gavo darbą Rietavo pradžios mokykloje. Vėliau kunigaikštis įsteigė Rietave liaudies ūkio mokyklą, kurioje buvo dėstoma žemaičių kalba. Mokytojaudamas čia, L. Ivinskis išugdė būrį apsišvietusių žemaičių. L. Ivinskis – Žemaičių bajoras neturtėlis. Gerai mokėjo lenkiškai ir rusiškai, tačiau savo gyvenimo tikslu pasirinko lietuvių kalbą, paskutinį skatiką išleisdavo lietuviškai knygelei. Lenkų kalbą naudojo tik reikalams tvarkyti. Ramaus, rimto būdo, pamaldus, nuolankus, dažnai darbdavių skriaudžiamas; lojalus rusų valdžiai, kol neliečia jo sąžinės. Savo laiką skyrė nuolatinėms mokslo kelionėms, tarnavimui artimui, knygų rašymui ir maldai. Nepaprastos atminties ir pastabumo mokslo medžiagos rinkėjas, pats visą amžių mokęsis.

1845 m. parengė lietuvišką kalendorių, tačiau spausdinimui lėšų neturėjo, todėl buvo priverstas skolintis iš jam palankaus I. Oginskio. Pirmasis kalendorius „Metu skajtlus ukiszkas ant metu Wieszpaties 1846“ pasirodė 1846 m. Išspausdintas jis Vilniuje, A. Zavadskio spaustuvėje – ir ėjo pamečiui iki pat spaudos uždraudimo 1864 m. Tris kalendorius sudarė rusų kalba, kai valdžios įsakymu tris metus gyveno Kaune. Noras leisti lietuviškus leidinius nedingo, L. Ivinskis rengė kalendorius, siuntė prašymus caro valdininkams, tikėdamasis savo leidiniais pralaužti spaudos draudimą, o negavęs teisės spausdinti, slapčia siuntė rankraščius į Tilžę. Tik 1878 m. jam pavyko Petrapilyje dar kartą legaliai išspausdinti vieną kalendorių, o kiti du numeriai liko dūlėti caro cenzorių stalčiuose. L. Ivinskis davė Lietuvai pirmąjį unikalų periodinį leidinį, kurį noriai pirko ir skaitė lietuviai valstiečiai, kai kurie bajorai ir kunigai. Pirmieji leidinio gyvavimo metai buvo nuostolingi, autorius jam paaukojo visas savo santaupas. Tik po to, kai kalendoriai ėmė duoti pelną, juos savo lėšomis ėmė spausdinti A. Zavadskis, vietoj honoraro įteikdamas autoriui išspausdintų kalendorių egzempliorius, kad šis pats galėtų juos platinti. Iš viso išėjo 19 kalendorių lotyniškomis raidėmis ir 3 kirilica. Jie buvo platinami ir Seinų vyskupijoje. Be metų skaičių, švenčių, prekymečių, kalendoriuje apstu buvo straipsnių ir patarimų, kaip gydyti žmones ir gyvulius. Daug straipsnių parašė pats L. Ivinskis.

Dėl materialinių sunkumų nesukūręs šeimos, L. Ivinskis gyveno vienišas ir apleistas. Nesiekė nei garbės, nei turtų. Visą savo gyvenimą jis paaukojo Lietuvai, savo darbais įrodydamas, kad ir vienas tautai atsidavęs žmogus gali labai daug nuveikti. Po jo mirties J. Basanavičius „Aušroje“ paskelbė svarbiausių jo darbų sąrašą. Savotiškai L. Ivinskio asmenybei nusilenkė JAV lietuviai, įkūrę jo vardu pavadintą kraštotyros draugiją. L. Ivinskio darbų svarba jaučiama ir dabar. Jo pedagoginės veiklos patirtimi remiasi mūsų tautinės mokyklos ištakos. L. Ivinskio kalendoriai, vertimai ir mokslo darbai – šviesi proskyna XIX a. vidurio lietuvių raštijos istorijoje. L. Ivinskis palaidotas Kuršėnuose senosiose miesto kapinėse. Ant kuklaus paminklo greta lenkiško užrašo yra ir lietuviškas. Dar vienas paminklas iškiliajam buvo pastatytas miesto centre 1960 m. Paskutines savo gyvenimo dienas L.Ivinskis praleido Milvydų dvare, esančiame prie Kuršėnų. Greitai jėgos silpo, ir 1881m. liepos 31 d. tautos švietėjas mirė. Kuršėniškiai gerbia šio šviesuolio atminimą, nebuvo užžėlęs takelis nei į kapines, kur jis palaidotas, nei prie paminklo miesto centre.

Additional Hints (Decrypt)

rtyr

Decryption Key

A|B|C|D|E|F|G|H|I|J|K|L|M
-------------------------
N|O|P|Q|R|S|T|U|V|W|X|Y|Z

(letter above equals below, and vice versa)