[LT]
KRUVINOS KALĖDOS LABŪNAVOJE
Niekas nebeprisimena, kada buvo pastatytas Labūnavos dvaro mūrinis bokštas. Daug ką matė šis laukuose stovintis vienišas bokštas. Tik vargu ar jis kada nors anksčiau yra matęs tokią aršią lietuvių artojų kovą su svetimšaliais, kurią galima pavadinti dvidešimtojo amžiaus Pilėnais.
1946 m. ankstyvą šv. Kalėdų rytą „išvaduotojai“ žvaigždėtomis kepurėmis automatų salvėmis varpė bokšto sienas. O mūro sienos dengė ne tik kovotojus „miško brolius", bet moteris ir vaikus, nenorėjusius nusilenkti atėjūnams.
1946-ųjų gruodžio 24-osios vakarą pas bokšte gyvenančias ryšininkų Šimkūnų ir Derbutų šeimas valgyti Kūčių vakarienės atvyko LKA Povilo Lukšio rinktinės 4-jo rajono vadas A.Dalbokas-Imperatorius, ryšininkas A.Muralis-Vingis, J.Žilinskas-Tėvas, V.Žandaravičius, J.Gulbinas, Z. Alaburda ir trys jo seserys Onutė, Elytė ir Marytė, O.Kasperavičiūtė. Prie jų prisijungė V.Juškevičius iš Pagojaus kaimo, buhalteris Kazys (pavardė nežinoma) iš Panevėžiuko.
Vakarienei vadovavo vyrai. Tylos minute pagerbė žuvusius, sukalbėjo maldą, visi pasidalino plotkele. Vakarieniaujant vyrai viltingai guodėsi, kad kitais metais tikriausiai Kūčias švęs kiekvienas savuose namuose su savaisiais, be baimės, be ginklų ir laisvoje Lietuvoje. Po šventinės vakarienės visi sumigo.
Auštant pažadino stiprus beldimas į duris. Vyrai suprato, kad yra apsupti. Nuėjęs prie durų Šimkūnas įsitikino, kad lauke daug rusų kareivių ir stribų. Durų neatidarė. Vyrai ruošėsi gynybai, tikrino ginklus, moterims ir vaikams liepė persikelti į trečią aukštą, o iš antro aukšto nutarė gintis.
Kol neišaušo, vyrai nutarė bandyti iš apsupimo prasiveržti. Sutarė, kad mano vyras Balys staiga pravers duris, o Jonas Žilinskas mes granatas ir prasiskins kelią. Tačiau, vos pravėrus duris, nuo kulkų spiečiaus krito J.Žilinskas, o mano vyrui sužeidė ranką. Moterys sugulėme ant grindų, vaikus pridengėme pagalvėmis. Pro išdaužytus langus švilpė kulkos, atšokdamos nuo sienų krito ant mūsų. Girdėjosi keiksmai, rusiškos ir lietuviškos komandos pasiduoti, - pasakoja Ona Darbutienė, - tačiau vyrai gynėsi, su mažom pertraukėlėm kovėsi penkias valandas. Pagaliau bokšte šūviai liovėsi. Pamanėme, kad visi žuvo, bet atėjusi Alaburdaitė pasakė: „Šoviniai baigėsi, pasilikome tik po vieną sau“.
Moterys ir vaikai nutarė pasiduoti. Z.Alaburda perplėšė paklodę, pririšo prie šluotos koto ir iškišo pro langą. Lauke sušuko: „Išeikite". Pirmosios išėjo Šimkūnienė su seserimi, Onutė Alaburdaitė, Kazys ir Ona Derbutienė su vaikais ir vyru. Visiems sukomandavo gulti ir ėmė į juos šaudyti. Sužeidė O.Kasperavičiūtę, Kazį, nušovė O.Alaburdaitę ir dar vieną mergaitę.
Bokšte pasilikusios Marytė ir Elytė Alaburdaitės nusprendė gyvos nepasiduoti ir paprašė brolio jas nušauti. Šiam atsisakius tai padaryti, gyvybes sau atėmė pačios. Seserų pavyzdžiu pasekė ir atkakliai gynęsis Zenonas.
Likusieji gyvi iš bokšto išėjo iškeltomis rankomis, buvo sustatyti ir sušaudyti. Pavyko išgyventi tik šeimininkėms O.Derbutienei, Šimkūnienei su vaikais ir O.Kasperavičiūtei.
A.Muralis-Vingis ir A.Dalbokas-Imperatorius taip pat liko gyvi, bet kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo išdavikai. Kūčių ir Kalėdų šventimą Labūnavos dvaro bokšte organizavo būtent Muralis-Vingis. Tai patvirtina ir pažyma-apžvalga prie archyvinės bylos Nr. 22401, versta iš rusų kalbos ir liudijanti, kad Muralis-Vingis jau 1946 m. kovo mėn. MGB buvo užverbuotas ir panaudotas slaptam bendradarbiavimui. Be 11-os žmonių, žuvusių Labūnavos kautynėse, dėl A.Muralio-Vingio ir A.Dalboko-Neguso, Imperatoriaus išdavysčių per keletą dienų buvo suimti 28 žmonės.
Visus prie bokšto žuvusiuosius stribai nuvežė į Kėdainius ir išniekintus suguldė savo būstinės kieme. Visos trys Alaburdaitės buvo išrengtos nuogai, o nuo kaklo nuimti medalikėliai įsegti į krūtis.
Tikėtina, kad žuvusiųjų kūnai buvo užkasti pievoje prie Nevėžio upės, Skongalio gatvės gale. Dabar ten stovi paminklinis akmuo žuvusiems atminti.
O Labūnavos bokštas, priglaudęs kovotojus, sulaukė jų atkakliai gintos laisvės. Kulkų išraižytas mūras ir prie jo pasodinti 11 ąžuolų iškalbingai byloja ateities kartoms apie narsą ir pasiaukojimą tų, kurie nepagailėjo savo gyvybių vardan mūsų laisvės.
Dėmesio! Norint surasti lobį nereikia išimti plytų. Saugokite šį pastatą.
[EN]
December 25, 1946
MVD troops attack partisans of LKA Special Team led by Povilas Luksys as they celebrate Christmas in the belltower of the chapel on Labunava Manor in Kedainiai district. Despite their spirited resistance, 4 partisans and 7 supporters – among them 4 women – were killed or shot themselves. A. Dalbokas (Imperatorius – "Emperor"), leader of the partisans of 4th region, and liaison officer A. Muralis (Vingis) surrendered and betrayed their comrades. As a result, 28 team members were arrested, including deputy leader, team founder Sub- Lieutenant J. Jasinevicius (Margis – "Dapple").
Attention! It is not necessary to remove bricks to find this cache. Please protect this building.