Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija − viena iš 42 miškų urėdijų, turto patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus, vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą. Įsikūrusi Miškininkų g. 1 Kazlų Rūdoje. Kazlų Rūdos miškų urėdija įkurta 1920 m. Tuo metu ji turėjo 6 girininkijas. Vėliau urėdija buvo padalyta į Kazlų Rūdos ir Jūrės miškų urėdijas. 1991 m. Nuo Kazlų Rūdos miškų urėdijos atsiskyrė Marijampolės miškų urėdija, o 1994 m. urėdija pavadinta mokomąja. Kazlų Rūdos miškų urėdas − Linas Bužinskas. 1994 m. Ąžuolų Būdos girininkijoje maumedžių giraitėje perlaidoti trečiojo Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus palaikai. Urėdijos teritorijoje išskirti 7 draustiniai:
Paprastosios pušies genetinis draustinis
Skriaudžių valstybinis geomorfologinis draustinis
Kazlų Rūdos botaninis zoologinis draustinis
Raudonplynio kraštovaizdžio draustinis
Višakio slėnio botaninis draustinis
Kazlų Rūdos valstybinis kraštovaizdžio draustinis
Novaraisčio valstybinis ornitologinis draustinis
Urėdija pasiskirsčius į dvi apskritis (Marijampolės ir Kauno) ir tris savivaldybes (Kazlų Rūdos, Kauno ir Prienų). Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos miškai teritorijos atžvilgiu išsidėstę kompaktiškai. Didesnioji dalis miškų sudaro pagrindinį miškų masyvą. Didžiausias miškas − Kazlų Rūdos giria. Ji pagal dydį yra trečia Lietuvoje. Urėdija viso prižiūri 36 800 ha miškų, iš jų − valstybinės reikšmės − 29 300 ha. Urėdijos valstybinius miškus administruoja 9 girininkijos.
Lietuvos Respublika dalyvauja įgyvendinant tarptautinį transporto projektą „Rail Baltica“, kuris kokybiška geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Helsinkį. „Rail Baltica“ geležinkelis yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea-Baltic“ dalis, kuris sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą, o vėliau ir Latviją, Estiją bei Suomiją. Be to, ateityje šis koridorius Varšuvoje turės jungtį su transporto koridoriumi „Baltica – Adriatica“, sujungsiančiu kokybiška geležinkelio vėže Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Austriją, Slovėniją ir Italiją. Tokiu būdu Europoje formuojama naujos šiaurės-pietų ir rytų-vakarų krovinių kryptys.
Europos Sąjungos (ES) institucijos „Rail Baltica“ projektą įvardija kaip strateginį ir ilgalaikį geležinkelio projektą, kurio tikslas - plėtoti aukštos kokybės keleivinį susisiekimą bei krovinių vežimus tarp Baltijos valstybių, Lenkijos ir kitų ES šalių. Modernizuotos geležinkelių linijos leistų vykdyti efektyvų susisiekimą sausuma tarp Baltijos ir Šiaurės Europos šalių (ypač Suomijos), ir, ilgainiui, su Centrine Azija. Pagerintas susisiekimas geležinkeliu turės aplinkosauginių privalumų, mažins transporto spūstis Europos kelių tinkle, gerins prieigą prie Baltijos valstybių ir skatins greitesnę regioninę plėtrą susijusiose šalyse. Ilgalaikis tarptautinio „Rail Baltica“ projekto tikslas – visapusiškai įgyvendinti principus, susijusius su įvairių rūšių transporto derinimu, sąveika, patikimumu, sauga, saugumu, sudaryti palankias sąlygas naudoti mažiausiai aplinkai kenkiančio transporto rūšis.
Reikia pažymėti, kad „Rail Baltica“ projektas tai ne tik geležinkelių infrastruktūros, bet ir visos logistinės grandinės, formuosiančios krovinių ir keleivių srautus, sukūrimas. Šioje srityje jau padaryti ir konkretūs sprendimai. Lietuvoje, siekiant užtikrinti padidėjusių krovinių srautų aptarnavimą ir pervežimų intermodalumą, priimtas įkurtas Kauno viešsis logistikos centras, Marijampolėje (Baraginėje) kuriama laisvoji ekonominė zona. AB „Lietuvos geležinkeliai“ plečia logistikos centro Šeštokuose pajėgumus, o privataus kapitalo įmonės planuoja intermodalinio terminalo Mockavoje statybas. Plėtojant geležinkelį siekiama užtikrinti ateities Europos Sąjungos tvarų konkurencingumą bei sklandų Europos Komisijos sprendimų, išdėstytų „Baltojoje knygoje“, kuriais siekiama iki 2030 metų 30 proc., o iki 2050 metų 50 proc. visų pervežamų krovinių transportuoti ekologiškai švariomis transporto rūšimis, tokiomis kaip geležinkelių transportas, įgyvendinimą.
Nutiesus Europinio standarto geležinkelį per Kauną, susidarys sąlygos vystyti logistikos grandinę, sukuriant galingą bazę krovinių komplektavimui, perrūšiavimui ir perkrovimui. Taip Lietuvai atsiranda palankios sąlygos įsitvirtinti krovinių srautų koridoriuose kaip krovinių tranzito „vartų“ valstybei. Tokia išvystyta grandinė padidins konteinerinių traukinių tokių kaip „Vikingas“, „West Express“ ir „Saulė“ apkrovimą ir leis sukurti naujus konteinerinių traukinių maršrutus.