Istorija
Toteminis ir mitologinis akmuo Mokas yra vienas didžiausių riedulių Lietuvoje. Jis yra valstybės saugomas geologinis gamtos paminklas (2000 m.) ir archeologijos paminklas. Spėjama, kad šioje vietoje yra buvusi senovės lietuvių alkavietė, atnašautos aukos.
Aprašas
Mokas yra ant stataus šlaito, kairiajame Šventosios upės krante, apaugusiame mišriu mišku. Akmens ilgis – 8,5 m, plotis – 6,26 m, aukštis – 3,45 m, perimetras 23,12 m. Akmenį sudaranti uoliena – biotitinis plagiogranitogneisas, pilkai šviesiai rusvai ir juosvai margas, vidutingrūdis. Akmuo įdomios formos, nuskilinėjęs ir laiptuotas. Akmens paviršius iki 2008 m. buvo iš dalies padengtas samanomis, tačiau išvalius gretimą mišką akmens paviršius yra švarus.
Šalia akmens yra stambi jo nuoskala – „Moko sūnus“ bei keletas smulkesnių nuoskalų. Į rytus nuo Moko, apie 0,7 km į Šventosios aukštupio pusę, yra kitas geologijos paminklas – Šaltupės akmuo. Greta akmens iki 2008 m. buvo įrengta poilsio aikštelė su mediniais suolais ir stalu, laužavietė ir šiukšliadėžė.
Vardas
Mokas yra Rytų Lietuvoje gana paplitęs riedulių pavadinimas, kurio etimologija nėra iki galo išaiškinta. To paties pavadinimo akmenų yra Aukštaitijos nacionaliniame parke ir kitur. Akmuo Mokas apipintas legendomis ir padavimais.