Papilio dvaro įkūrimą reikėtų sieti su Astikais. manoma, kad Jurgis Radvila (apie 1480–1541) Papilio dvarą perėmė iš Astikų apie XVI a. 4 dešimtmetį, o po jo mirties, 1541 m., Papilio dvarą paveldėjo jo sūnus mikalojus Radvila Rudasis. 1561 m. Papilys minimas kaip Radvilų valda. Tais metais inventoriuje pažymėtas gyvenamas namas su keturiais langais. 1568 m. M. Radvila Rudasis sūnaus Kristupo Radvilos Perkūno vestuvių su Ona Sobkovna proga atidavė jam Papilio pilį, dvarą, miestelį su visais palivarkais – iš viso 500 valakų. Dovanojimo rašte įvardyta Papilio pilis ir dvaras, Biržai tuo metu minimi tik kaip miestelis. Taigi Papilyje bus stovėjusi pirmoji medinė šio regiono Naujųjų laikų pilis. Papilyje dažnai gyveno Radvilų šeima. Papilyje rastas herbinis koklis su 1591 m. data, kurią galime laikyti Papilio naujos įtvirtintos rezidencijos pastatymo metais.
1568 m. Mikalojus Radvila Rudasis padovanojo Papilio pilį, dvarą, miestelį su visais palivarkais (viso 500 valakų) sūnui Kristupui Perkūnui jo vestuvių su Ona Sobkovna proga. Remiantis istorinių šaltinių duomenimis galima teigti, kad Papilys, o ne Biržai tuo laikotarpiu labiau atitiko valdos centro funkcijas, nes Papilyje stovėjo pirmoji medinė šio regiono pilis, per Papilį ėjo senasis Svėdasų-Rygos vieškelis, čia dažnai rezidavo Radvilų šeima.