1944 metų vasarą kūrėsi partizanų būrys, kuris veikė Prienų valsčiuje. Truputį vėliau nuo jo atsiskyrė Jiezno krašto partizanai ir sukūrė atskirą būrį, kuriam vadovavo Juozas Ogilba-Dobilas. Būryje buvo apie šimtas kovotojų, kurie veikė Jiezno, Stakliškių, Užuguosčio, Butrimonių, Punios apylinkėse.
J. Ogilba-Dobilas buvo drąsus, ryžtingas, pareigingas šaulys, laisvės kovų karys. Už būrio vado Dobilo sunaikinimą okupantai buvo paskyrę 10 000 rublių premiją. Buvęs partizanas Kazys Proškus 1946 m. suorganizavo Dobilo ir jo žmonos nužudymą.
Šioje vietoje, t.y. Alytaus apskr., Jiezno valsčiuje, Jiezno miestelyje, Bijomino darže, 1945-1953 metais buvo pakasta daugiau kaip penki šimtai partizanų ir rėmėjų, kurie žuvo kautynėse, kiti buvo nukankinti Jiezno stribų būstinėje. 1956 metais Jiezne, ant partizanų palaikų, kuriuos dengė plonas žemės sluoksnis, buvo statomas pirmas vandentiekio bokštas: buldozeriai traiškė partizanų kūnus, tekėjo rausvas, krauju pasruvęs vanduo.
Trisdešimt metų partizanų kapavietė buvo paversta Jiezno miesto šiukšlynu: buvo pilamos įvairios atliekos, iš lentų suręstuose tvarteliuose buvo laikomos vištos, kiaulės, ožkos. 1989 metais, prieš Vasario 16-ąją, buvo padarytas medinis kryžius su užrašu „Stalinizmo aukoms atminti”, kurį Jiezno sąjūdžio vyrai pastatė buvusioje partizanų palaikų išniekinimo vietoje. Kitą dieną toje vietoje, kur buvo pastatytas kryžius, jau vėl buvo likęs tik šiukšlynas. Jiezno stribai, pasamdę porą vyrukų, sutraiškė kryžių, sutrypė gėles, žvakeles, patenkinti šaukė, kad nuo šiandien Jiezne kryžiaus nebebus.
1991 metais šioje vietoje buvo pastatytas gražus, akmeninis paminklas. Aplink partizanų kapavietę pasodinti berželiai, o viduryje – ąžuolai.
Parengta pagal B.Vinskienės knygą „Amžinieji ąžuolai“.
Link: http://www.partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm