[LT] Aukštaitijos siaurasis geležinkelis turi turtingą istoriją. Įvairiais laikotarpiais keitėsi jo paskirtis. Savo gyvavimo pradžioje siaurukas gabeno įvairius krovinius, vežė keleivius. Pakilimą siaurasis geležinkelis išgyveno tarpukariu, kuomet buvo plačiai naudojamas įvairiose ūkio šakose. Vėliau jo įprastos funkcijos ėmė silpti, kol 2001 metais jis nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir kuriasi kaip istorinis-turistinis traukinys. XIX amžiaus pabaigoje Lietuvoje susiformavus plačiųjų geležinkelių tinklui ir norint jį aprūpinti kroviniais bei keleiviais, reikėjo prie svarbiausių punktų tiesti siauruosius privažiuojamuosius geležinkelius. Siaurasis geležinkelis buvo tiesiamas keliais etapais.1891 metais pradėtas tiesti ir 1895 metų lapkričio 11 dieną atidarytas 750 mm pločio Švenčionėlių-Pastovų ruožas.
1898 metais geležinkelis nutiestas iki Panevėžio. Pirmieji traukiniai naujuoju ruožu pradėjo kursuoti 1899 metų rudenį. Atidarymo metu siaurojo geležinkelio linija turėjo 2 depus – 12 vietų Švenčionyse ir 2 vietų Panevėžyje, 15 garvežių, 112 krovininių, 58 įvairaus tipo keleivinius ir 6 pašto vagonus bei 154 krovinines platformas. 1903 metais juo pervežta 65000 tonų krovinių ir 40632 keleiviai.
Pirmasis Lietuvos siaurojo geležinkelio raidos etapas yra susijęs su carinės Rusijos imperijos ūkio struktūra. Šiuo siaurojo geležinkelio ruožu buvo gabenami įvairūs kroviniai, daugiausia miško medžiaga, ir keleiviai.
Prieš pirmąjį pasaulinį karą Panevėžio malūnai tiekė miltus Lietuvai, europinei Rusijos daliai ir užsienio šalims.
Leidinyje „Lietuvos geležinkelių pirmasis dešimtmetis“ (Kaunas, 1929) inžinierius A.Graurogkas rašė: „Prieš karą visoj Lietuvos, nustatytoj taikos su SSSR, teritorijoje buvo tik vienas siaurasis geležinkelis 75 cm platumo nuo Panevėžio iki Pastovų. Viso apie 215 km ilgio.
Tas kelias buvo pastatytas 1898 m. ir privatinės bendrovės valdomas bei eksploatuojamas. Tame kelyje buvo 42 garvežiai, 70 keleivių vagonų, 130 prekinių vagonų, 215 km telefono-telegrafo linijų, iki 23 aparatų, 22 stotys su keleivių namais ir dirbtuvės su mechaniniu kalvių, liejyklos, dailidžių ir kitais skyriais”.
Per pirmąjį pasaulinį karą, 1916 metais, vokiečių kariuomenė nutiesė naujus 600 mm pločio ruožus: Gubernija-Pasvalys ir Joniškis-Žeimelis.
Tiesiant naujus siaurojo geležinkelio ruožus buvo atsižvelgiama į intensyvios žemės ūkio gamybos zonas bei intensyviai eksploatuojamų miškų bei perspektyvių durpynų rajonus. Miško medžiaga tuo metu daugiausia buvo vežama į Vokietiją.
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, 1920-1938 metais, prie siaurojo geležinkelio tinklo kūrimo daug prisidėjo vietos savivaldybės.
Valsčių savivaldybės pačios rūpinosi, kad naujos siaurojo geležinkelio šakos būtų tiesiamos per jų teritorijas, pateikdavo prekių ir gaminių gabenimo skaičiavimus, įvairių prekių eksporto ir importo argumentus.
Eksportuota daugiausia sviestas, javai, sėmenys, importuota – druska, trąšos, anglis, žibalas.
Regiono centras buvo Panevėžys, todėl pageidauta tiesaus kelio į Panevėžį vežti linus, bekonus, javus, o iš Panevėžio į apylinkes gabenti medieną ir miltus.
Siaurojo geležinkelio tiesimu suinteresuoti valsčiai įsipareigodavo prisidėti materialiai, dažnai apsiimdavo išpirkti ir nemokamai perduoti geležinkeliui žemę, žvyro karjerus, atlygindavo nuostolius ūkininkams, organizuodavo nemokamus žemės darbus.
Savivaldybės visą laiką aktyviai dalyvavo formuojant siaurojo geležinkelio tinklą ir darė nemažą įtaką projektavimo darbams, neretai pakeisdavo projektus.
Tiesiant siaurojo geležinkelio ruožus tarpukario Lietuvoje, atsižvelgta į dvarų, kooperatyvų, plytinių, pieninių reikmes.
1921 metais pratęsta siaurojo geležinkelio statyba iš Gubernijos į Šiaulius. Vėliau atsirado atkarpa iš Pasvalio į Biržus. 1937-1938 m. nutiestas ruožas iš Panevėžio į Joniškėlį.
Pasak siaurojo geležinkelio veterano Jono Bernatavičiaus, sovietmečiu per parą siauruku pravažiuodavo iki 24 traukinių.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę siaurasis geležinkelis funkcionavo bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ bendroje veikloje. 1999 m. nutrauktas krovinių vežimas ir tų pačių metų lapkričio 1 dieną Keleivių vežimo valdyboje buvo įsteigtas struktūrinis padalinys „Siaurasis geležinkelis“.
Dabartinis veikiantis 68,4 km ilgio siaurojo geležinkelio ruožas Panevėžys-Rubikiai eina pro Taruškas, Raguvėlę, Surdegį, Troškūnus, Anykščius, Bičionis.
Siaurasis geležinkelis kartu su stotimis, kelių statiniais yra vertingas istorinis ir kultūrinis objektas.
Stočių pastatų kompleksai turi urbanistinę ir architektūrinę vertę. 1996 metais Kultūros ministro įsakymu Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kompleksas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registro statinių kompleksų ir ansamblių sąrašą.
Valstybės saugomą kompleksą sudaro: bendro 179 km ilgio, 1340 ha apimantys siaurojo geležinkelio ruožai Panevėžys-Biržai, Panevėžys-Rubikiai, Joniškėlis-Linkuva, geležinkelio stotys, gamybiniai pastatai, kelio statiniai.
2003 m. dalis šio komplekso objektų paskelbta kultūros paminklais.
2005 m. valstybė pradėjo iš dalies finansuoti Aukštaitijos siaurąjį geležinkelį kaip paveldo objektą.
2014 m. Panevėžyje atidaryta rekonstruota siaurojo geležinkelio stotis. Stotyje visiškai atnaujinti keleivių peronai, stoties viršininko pastatas, pastatyta keleivių stoginė, kurios skliautai dekoruoti pagal senas stoties nuotraukas atkurtais drožiniais.
[EN] Narrow Gauge Railway of Aukštaitija has rich history. Its mission changed several times in the course of time. The construction of narrow gauge railway took several stages. Started in 1891, the first 750 mm wide section was opened in November 11, 1895 to connect Švenčionėliai and Pastovai. In 1898 narrow gauge railway reached Panevėžys, and the first trains were launched in autumn 1899. Initially, both cargoes and passengers were carried by this narrow gauge railway. In 1916 German Army laid two new sections of 600 mm width: Gubernija-Pasvalys and Joniškis-Žeimelis. The period between the two wars was the time of prosperity of narrow gauge railway; it was widely used in different fields of the country’s economy.
During the period of the independency of Lithuania (1920-1938) local municipalities contributed substantially to the development of the narrow gauge railway network in the country. At the time Panevėžys was the centre of the region; thus a direct line to Panevėžys was necessary to export flax, bacon, grain, and supplying timber and flour from the regional centre to local areas.
For some time after regaining the independence, narrow gauge railway functioned as a part of company Lietuvos Geležinkeliai (Lithuanian Railways). In 1999, the freight carrying was stopped. On November 1, 1999 a new structural department was established within the Board of Lietuvos Geležinkeliai which was called Narrow Gauge Railway.
In 2001 narrow gauge railway was closed to passengers. In 1996 Narrow Gauge Railway of Aukštaitija was given a status of national technical heritage and started functioning as historical tourist train. The interest in Narrow Gauge Railway of Aukštaitija has been growing significantly. From 2006 on, its regular trips have been reopened to passengers.
Presently operating line Panevėžys – Rubikiai (68.4 km) runs past Taruškos, Raguvėlė, Surdegis, Troškūnai, Anykščiai and Bičionys.
The complex of Narrow Gauge Railway of Aukštaitija, including stations and road structures, is a highly valuable object of country’s historical and cultural heritage.
In 2003 some objects of the complex were declared a cultural heritage.
In 2005 a partial financing of Narrow Gauge Railway of Aukštaitija as an object of cultural heritage was initiated.
Protected Heritage Objects: depot building, narrow gauge railway line, including trackbeds, rails, bridges, shunts, overflows; railway station buildings in Panevėžys, Taruškos, Raguvėlė, Surdegis, Anykščiai and other areas; water towers, hydrants, storehouses and over 50 units of historical rolling-stock.
[LT] Lobis paslėptas stoties teritorijoje. Ieškodami jo įsitikinkite, kad nesate stebimi ir jūsų veiksmai nesukels pašalinių įtarimo ar grėsmės lobio išlikimui. [EN] Beware of muggles.