Prie šio piliakalnio kaip prie kitų jūs patogiai neprivažiuosite automobiliu ir nerasite į jį vedančių laiptų. Norėdami pasiekti jo viršūnę bei lobiuką turėsite gerokai pamiklinti kojeles, o šiek tiek ir rankeles. Visgi pasistengti verta. Pasiekę lobiuko vietą jūs rasite ne tik piliakalnį, bet ir laukinį gamtos kampelį į kurį itin retai užklysta koks žmogus. Pagrindiniai jo lankytojai - laukiniai žvėrys ir paukščiai. Kiek rečiau ir baidarininkai vasaros sezono metu.
Į šią Šešupės kilpą sutelpa ne tik nemažas piliakalnis, bet ir dalis senosios gyvenvietės, vėliau virtusios dvarviete. Šis I tūkstantmečiu - XIV a. datuojamas piliakalnis yra Šešupės senvagės aukštumos pakraštyje. Piliakalnio matmenys yra gana įspūdingi: ilgis - 70 m, plotis - 35 m (plačiausioje vietoje), aukštis - nuo 8 iki 16 metrų. Aikštelėje guli Jono Basanavičiaus tyrinėtas pusantro metro ilgio plokščios formos akmuo su žmogaus pėdos formos įspaudu. Sklido legendos apie kalne įkritusią bažnyčią. Vietiniai žmonės ir archeologai yra aptikę ir įvairių senosios keramikos pavyzdžių ir medžio anglių. Spėjama, kad čia stovėjo ir jotvingių pilis, sunaikinta XIV a. paskutiniame ketvirtyje. Yra ir legendų apie į kalną nugarmėjusią bažnyčią, apie besivartančias dureles į požeminius tunelius (sako, kad ne vienas ten įkritės negrįžo - ir dar kitus į tą patikusį požemio pasaulį pasikvietė!)
Labai arti automobiliu neprivažiuosite. Geriausia į jį patekti važiuojant nuo senojo Marijampolės - Kalvarijos kelio ir sukant į Jungėnus. Pervažiuoti Mikalaukos kaimą, Suvalkėliuose sukti į dešinę ir važiuoti iki Šešupės. Automobilį palikti vietoje nurodytoje parkinge . Eiti į pietus iki geležinkelio, Pereiti geležinkelio tilta ir sukti kairėn.