Svėdasų dvaro sodyba yra šalia Svėdasų. Buvusio dvaro rūmai stovi Bajorų kaime, 2 km į šiaurės vakarus nuo Svėdasų, vakariniame Svėdaso (Beragio) ežero krante, 100 m į rytus nuo kelio Svėdasai–Vaitkūnai. Ta vieta kartais vadinama Kalviniškiu.
1647 m. Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina skundė Seimui Svėdasų dvaro savininką kunigaikštį Jonušą Radvilą už tai, kad jis esą įsakęs iškirsti pakelėse stovėjusius kryžius, 4–100 m. senumo. Tačiau Zablūdavos klebonas paliudijo, kad tie kryžiai patys išvirtę dėl senumo, todėl byla nutraukta – vyskupas skundą atsiėmė, o Radvila paaukojo 6000 auksinų katalikų bažnyčiai statyti.
Dvarui priklausė Urbaniškio palivarkas (dabar Kamajai).
XVIII a. pabaigoje Karolis Povilas Radvila dvarą perleido ovskiuiLeonui Bor, kurį jis valdė trumpai – iš jo dvarą perėmė ir iki 1890 m. išlaikė grafai Marikoniai
Paskutinysis garsios grafų Marikonių giminės palikuonis grafas Liucijonas XVIII a. pabaigoje čia pastatė didžiulius rūmus, kurių vienas bokštas priminė riterių pilį. Prie dvaro buvo įveistas puikus parkas su tvenkiniais, kurį tvarkė iš užsienio pakviesti sodininkai. Tai būta išties gražių rūmų: iš toli atsiverdavo puikus parko vaizdas, tolėliau matėsi ežeras.
Vėliau dvaro centras su rūmais ir parku atiteko pasiturinčių ūkininkų Juodviršių šeimai. Sovietų valdžios metais viskas buvo nacionalizuota, išgrobstyta, sunaikinta. Juodviršiams teko paragauti tremtinių dalios. Jeigu ne žmonių abejingumas, aplaidumas, Svėdasų dvaro rūmai galėjo išlikti iki šių dienų.
Pastatas avarinės būklės, todėl ieškodami lobio būkite atsargūs. Už savo saugumą atsakote patys.