Kerpšilius ima keisti nedidelės pelkutės, pievos ir krūmynai, vadinami ,,Meškos šikna“. Kairėje jos pusėje yra nedidelė, graži aukštapelkė. Pavasarį čia pražysta andromedos, subaltuoja švylių pūkai. Sausesnėse vietovėse auga gailiai, vaivorai, o ant pelkių kupstų raizgosi spanguolių stiebeliai.
Šis pavadinimas labai linksmina su ekskursijomis atkeliaujančius moksleivius. Iš kur atėjo šis pavadinimas - nežinia. Ar čia kažkas buvo įklimpęs ir nusikeikė, ar begrybaudamas sutiko mešką... Dabar jau nežinia, bet iš lūpų į lūpas einantis pavadinimas jau oficialus ir užrašytas visose informacinėse lentelėse bei bukletuose. Keliukas veda labai gražios aukštapelkės pakraščiu. Beje, pelkė nepriklauso Čepkelių rezervato teritorijai, dėlto laisvai galima pasivaikščioti ir po pačią pelkę, jeigu tik yra noro.
Lobiukas paslėptas taip, kad nereikėtų sušlapti kojų. Na gal šiek tiek, priklausomai nuo metų laiko.