Tremčiai atminti
Kai pas K.Melninką su muziejininke A.Mickevičiene lankėmės ankstyvą pavasarį, ant saulėtos virtuvės palangės stiebėsi „gvazdikėlių“ daigeliai. Neseniai našlaujantis vyriškis paaiškino, jog pavasariop kasmet pasisėja gėlių, kad turėtų ką pasodinti prie tremties atminimui pastatyto paminklo greta jo sodybos. Žmogus jaučia pareigą tą vietą prižiūrėti. Paminklas iš laukų riedulio su įrašu „Bolševizmo aukoms atminti. 1940–1952“ K.Melninko rūpesčiu buvo pastatytas 1990 metų birželį. Toji kryžkelė, kur pastatė paminklą, primena skaudų faktą: 1948 metų gegužės 22-osios ankstų rytą iš čia aplinkinių kaimų gyventojai (apie 70 šeimų) buvo išvežti į Sibirą. Kęstučiui ši vieta svarbi ir dėl to, kad nuo čia prasidėjo ir jo tėvų tremties keliai. Po karo žuvo brolis, kalėjimo neišvengė partizanų ryšininke buvusi sesuo, tik jam pavyko išsislapstyti. Kęstučio iniciatyva šiemet Keturvalakiuose buvo paminėtos didžiosios tremties 60-osios metinės. Mokykloje suorganizuotas rajoninis šios datos minėjimas, o iš Kęstučio Melninko sukauptų nuotraukų, dokumentų buvo parengti informatyvūs stendai.
