Vincas Svirskis (1835 m. sausio 28 d. Glitėnuose – 1916 m. kovo 7 d. Burveliuose) – lietuvių dievdirbys, liaudies menininkas, vienas žymiausių XIX amžiaus kryžių skaptuotojų, kurio kryžių išlikę Lietuvos muziejuose, keliuose miesteliuose ir kaimuose.
Gimė neturtingoje valstiečių šeimoje. Drožinėti Vincas Svirskis pradėjo dar piemenaudamas. Žinoma, kad jis mokėjo skaityti ir rašyti, gerai kalbėjo lenkiškai, šiek tiek rusiškai. Taip pat mokėjo skaityti ir giedoti lotyniškai, todėl padėdavo giedoti Truskavos ir Anciškio bažnyčių vargonininkams. Spėjama, kad jis lankė parapijinę Krekenavos mokyklą. Spaudos draudimo metais Vincentas Svirskis palaikė ryšius su knygnešiais, lietuviškų knygų platintojais. Uždraustą literatūrą platino ir pats.
Meistras vaikščiodavo iš kaimo į kaimą, kurdavo ir gyveno iš savo amato. Gyveno ir dirbo Vidurio Lietuvoje – Kėdainių, Surviliškio, Krekenavos, Krakių, Truskavos apylinkėse. Vincas Svirskis sukūrė daugiau nei 200 ąžuolinių koplytstulpių, kryžių, keletą kamerinės skulptūros kūrinių.
Svirskio kryžiai ir koplytstulpiai 4–5 m aukščio, su tame pačiame rąste iš kelių pusių įkomponuotais reljefais (dažniausiai šventųjų pavidalais). Kūriniai monumentalūs, raiškūs, gerai suderinti su kraštovaizdžiu. Būdingas vidinis ekspresyvumas, jausmingumas, dekoratyvumas, kompozicijų įvairovė, sodrūs, aptakūs pavidalai, išraiškingi šešėliai, skulptūrinių formų ir architektūrinių elementų dermė, yra baroko bruožų.
Vincas Svirskis buvo vienas svarbiausių senovinės lietuvių kryždirbystės tradicijos nešėjų.
Palaidotas Surviliškyje.
Šaltinis