Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Mikasos dešiniajame krante. Iš aikštelės išliko tik 4x4 m dydžio trikampis fragmentas, pailgas vakarų – rytų kryptimi. Kita nuplovė Mikasa. Jos rytiniame pakraštyje supiltas 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 15 m pločio, 2,5 m gylio griovys. Šlaitai nuo upelio statūs, 20 m aukščio. Piliakalnis apardytas XVI a. – XVII a. jame laidojant mirusiuosius – tyrimų metu aptikti 34 kapai. Pylimas nukirstas, šlaitai apaugę lapuočiais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 31000 m⊃2;.
1953 m. piliakalnį žvalgė ir 1965 m. tyrė Istorijos institutas. 1965 m. Vytautas Daugudis piliakalnyje ištyrė 220 m⊃2; plotą. Jame aptiktas 15-30 cm storio kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota, grublėta ir lygia keramika. Nustatyta, kad pylimas piltas per 2 kartus: pirmaisiais m.e. amžiais ir III a. – IV a. Pirmasis pylimas buvo 1,5 m aukščio nuo aikštelės, jo išorinis 2,5 m aukščio šlaitas leidosi į papėdėje iškastą griovį. Vėliau pylimas buvo paaukštintas iki 2 m, o griovys pagilintas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. [1] 750 m. į rytus yra vėlesnis Norkūnų II piliakalnis. Į pietryčius nuo piliakalnio, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1965 m. Joje aptiktas I tūkstantmečio pirmosios pusės 20 cm storio kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota ir grublėta keramika.