Istorija: 1639 m. Žemaičių kaštelionas Jonas Alfonsas Liackis ir žmona Joana Lapėse pastatė mūrinę bažnyčią, paskyrė kunigui pyliavą iš Lapių dvaro. Bažnyčia turi renesanso architektūros bruožų, tačiau presbiterijos arka primena gotiką. Pamatai: akmens mūro. Sienos: molio plytų mūro, tinkuotos. Stogas: dvišlaitis, medinės konstrukcijos, dengtas skarda. Bažnyčia beveik kvadratinio plano, trinavė, halinė. Pagrindinis fasadas simetriškas. Ašyje išsikiša bokštas, kurio viršutinis tarpsnis yra medinis. Arka atskiria presbiteriją. Bokšto apatinį tarpsnį dengia kryžminiai skliautukai. Altoriai XIX a. neobarokinių formų. 1732 m. ji tapo Karmėlavos filija. Slenkantis šlaitas: 2015 m. vasario 27 d. nuslinko dalis bažnyčią juosiančios tvoros. Dėl nestabilaus stataus šlaito keliamos grėsmės bažnyčiai, šalia pastatytas įspėjamasis ženklas. Prieš dešimtmetį bažnyčios šventorius buvo sutvirtintas – į 6 m gylį buvo sukalta 12 polių, kurie tarpusavyje sujungti metaliniu tinklu. Nors situacija kiek pagerėjo, tačiau problema iš esmės nebuvo išspręsta.
Nepriklausomybės paminklas Lapėse, pastatytas 1928 m. Lapių klebono kunigo Juozo Jaso ir vietos šaulių būrio iniciatyva. Paminklą iš lauko akmenų sumūrijo vietos gyventojas Jonas Labazinas. Akmenis iš lauko apylinkių rinko ir suvežė vietos gyventojai. Paminklo viršūje įmūrytas kalvio Nikodemo Karnilavičiaus iškaltas kryžius, kiek žemiau – Vytis, šonuose pasodinti du ąžuoliukai, o trečiasis – kaip atsarginis – prie klebonijos. Paminklo priešakyje auksinėmis raidėmis įrašyta: „ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ 1918-1928“. Kitose plokštėse įrašai: „PRO PATRIA“ ( „Už tėvynę“) ir „PER ASPERA AD ASTRA“ („Per kančias į žvaigždes“). 1930 m., minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, laikinai buvo pritvirtintas Vytauto Didžiojo paveikslas. Prie paminklo valstybinių švenčių metu vykdavo įvairūs renginiai, iškilmingos rikiuotės.
1935 m. Lapių Šaulių būrys iškilmingai paminėjo Nepriklausomybės šventę. Šventėje dalyvavo tuometinis Kauno miesto burmistras, atsargos pulkininkas Antanas Merkys ir kiti svečiai.
Prie paminklo pokariu buvo palaidoti Eigirgalos miške per lėktuvo katastrofą žuvę septyni rusų karo lakūnai. Vietoj kryžiaus tarybinė valdžia ant laisvės paminklo (1948 m.) uždėjo Stalino biustą. Po Stalino mirties jis buvo nugriautas. 2010 m. spalio 31 d. paminklas atstatytas kunigo Roberto Gedvydo Skrinsko iniciatyva.
*Nedidelis lobis šalia Laisvės paminklo ir Lapių Šv. Jono Keikštytojo bažnyčios. Konteineris netinka keliauninkams.