Koplyčia stovi atokiau nuo kaimo, miške įrengtose stačiakampio plano vos banguoto reljefo kapinaitėse, kurių pakraščiuose yra palaidojimų. Kapinės buvo aptvertos medine tvora su mūro stulpeliais. Šiuo metu jos aptvertos medine statinių tvora, vietomis jau apgriuvusia.
Kapinaitėse stovi medinis drožinėtas kryžius su įrašu: RŪGIŲ KAIMO GYVŲJŲ IR MIRUSIŲJŲ ATMINIMUI.
Koplyčia pastatyta vidurinėje kapinių dalyje, pagrindiniu (pietų) fasadu atgręžta į vartus ir į kelią, kurio pietinėje pusėje teka Novos upė. Teigiama, kad 1824 m. Šv. Jurgio koplyčią pastatė aplinkinių kaimų parapijiečiai, o pirmosios žinios apie ją rastos 1832 m. dokumente (tuo metu ji buvo geros būklės ir tvarkinga). 1837 m. minima, kad medinė koplyčia deramai įrengta. Po 1944 m., apgriovus Sintautų bažnyčią, Rūgių koplyčioje kurį laiką vyko pamaldos. Apie 1964 m. koplyčia uždaryta, jos altorius perkeltas į Sintautų bažnyčią.
Koplyčia buvo sudėtinio tūrio, su nedideliu žemu zakristijos priestatu prie dešiniojo šoninio fasado, dengta dvišlaičiu malksnų stogu. Išlikusioje XXa. vidurio istorinėje nuotraukoje matyti, kad virš kraigo vidurinėje stogo dalyje kilo bokštelis, dengtas piramidiniu stogeliu su kryžiumi. Dabar koplyčios planą sudaro stačiakampė nava, užbaigta trisiene apside. Šiuo metu pastatas be priestato ir be stogo – likusios tik sienos. Jos suręstos iš tašytų sienojų, sujungtų į sąsparas. Pagrindinio fasado vidurinėje dalyje – plati stačiakampė anga (dabar durų nėra); kairėje angos pusėje prie sienos pritvirtinta koplytėlė, dengta dvišlaičiu stogeliu. Šoninėse koplyčios sienose yra po vieną stačiakampį langą, apjuostą lentų apvadais. Apsidės vidurinė siena aklina, o šoninėse įstrižose sienose yra po mažą apskritą langelį, įkomponuotą į rombo formos nišeles. Koplyčios vidus be grindų, apaugęs žolėmis. Rūgių koplyčia liaudiškos architektūros, su originaliais apsidės langeliais.
Iki koplyčios šlapiu metu gali tekti pasivaikščioti dėl pažliugusio ir sunkiai pravažiuojamo keliuko.