Ribiškių erozinis kalvynas išsidėstęs pietinėje Pavilnių regioninio parko dalyje, Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje (275 ha.). Ši vietovė yra rytinėje Vilniaus dalyje, Rasų seniūnijoje, kairiajame Vilnios krante. Kalvyną vakarų-rytų kryptimi kerta Vilniaus-Minsko geležinkelis ir Juodalis kelias. Pietinį kalvyno pakraštį žymi Minsko plentas. Pietvakariniame kalvyno pakraštyje stūkso Liepkalnis su Laimio kalnu – aukščiausia Vilniaus vieta (235 m.).
Kalvynas susidarė paskutinio ledynmečio pabaigoje, kai tekantys vandens srautai ties Vilnios slėniu suraižė Medininkų moreninio kalvyno pakraštį. Taip susiformavo gilios senovinės griovos ir sausaslėniai, nusileidžiantys į Vilnios slėnį, o tarp jų – aukštos erozinės kalvos ir stačiašlaičiai atragiai. Kalvyno reljefas žemėja šiaurės kryptimi, link Vilnios upės. Aukščiausios vietos yra pietinėje kalvyno dalyje, reljefas čia pakyla iki 220 m virš jūros lygio. Tuo tarpu Vilnios vaga yra 104 m. absoliutiniame aukštyje. Kalvų ir atragių šlaitų santykinis aukštis 25-35 m. – aukštesni ir statesni šlaitai kalvyno pietiniuose pakraščiuose, o einant Vilnios link šlaitai žemėja ir lėkštėja.
Išskirtinė Ribiškių erozinio kalvyno ypatybė – raguvos. Čia sudaro įspūdingas erozines vėduokles, pasižyminčias ypač raiškiu reljefu ir savitu kraštovaizdžiu. Išsišakojusios Ribiškių raguvų vėduoklės sueina į vieną pagrindinį slėnį, kuriuo teka 1,7 km. ilgio Kaukystos upelis – dešinysis Vilnios intakas. Kalvyne gausu nedidelių šaltinių, kurie suteka į šį upelį. Kalvyno raguvos nuo seno gyvenamos, čia lyg kalnų slėniuose išsidėstę Ribiškių kaimo sodybos. Raguvos bei tarp jų esančios kalvos ir atragiai seniau buvo pliki – gyventojai jų šlaituose ganė gyvulius, tad susiformavo natūralios įvairiažolės pievos. Tik kai kur ant kalvų augo seni ąžuolynai. Tačiau ilgainiui gyvulininkystė sunyko, teritorija ėmė užaugti mišku ir krūmynais. Nuo 2015 metų vykdomi tvarkymo darbai, kurių metu stengiamasi raguvose pašalinti krūmynus, atkurti pievas ir vėl atverti kraštovaizdį.
Miškingų atragių ir gyvenamų raguvų su išlikusiomis pievomis mozaika sudaro savitą, labai raiškų ir vaizdingą kraštovaizdį. Jį galite apžiūrėti keliaudami 6 km. ilgio pėsčiųjų trasa, kuri prasideda prie Minsko plento, netoli Liepkalnio. Einant taku teks ne kartą kilti ir leistis kalvoto reljefo šlaitais, eiti vingiuotais keliukais bei aptikti nedidelius, bet veržlius upokšnius – tai puiki ir įdomi pramoga. Nuostabus vaizdas į Ribiškių kalvyną bei Vilniaus miestą atsiveria nuo Liepkanio.
Informacija iš: http://www.pavilniai-verkiai.lt/ribiskiu-takai/