V. Kudirkos viešoji biblioteka. Aleksoto padalinys Multi-Cache

BIBLIOTEKOS DARBUOTOJAI APIE LOBĮ ŽINO

LIBRARY STAFF KNOW ABOUT THE GEO-TREASURE

LT: Labai prašau nesiblaškykite po biblioteką, nieko nekuiskite ir netrukdykite darbo darbuotojams.

EN: Please do not distract from the library, whisper anything or disturb the staff.

Darbo laikas / Work hours

I–V – 9–19, VI – 9–15

VII - Not working

V. Kudirkos viešoji biblioteka. Aleksoto padalinys

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka yra viena seniausių viešųjų bibliotekų Lietuvoje. Biblioteka veiklą pradėjo 1925 m. ir buvo pavadinta Vinco Kudirkos vardu. Bibliotekos įkūrėjas – pedagogas ir muziejininkas Vincas Ruzgas. Fondą sudarė to meto pedagogų ir kitų inteligentų dovanotos knygos.

Per visą gyvavimo laikotarpį biblioteka buvo keliama iš vienų patalpų į kitas, keitėsi jos pavadinimas, o 1944 m. sudegė bibliotekos fondas. Dabartinėse patalpose Laisvės alėjoje biblioteka veikia nuo 1960 m. 1988 m. bibliotekai grąžintas Vinco Kudirkos vardas.

Per 90 metų biblioteka pakito ir išaugo. Dabar biblioteką sudaro 5 funkciniai skyriai, įkurti centralizavus miesto viešąsias bibliotekas, ir 20 padalinių, išdėstytų įvairiuose miesto mikrorajonuose. Įvairių projektų dėka biblioteka ir padaliniai kompiuterizuoti.

Šiandien biblioteka suteikia galimybę naudotis knygų, periodinių ar informacinių leidinių fondais, duomenų bazėmis, tradiciniais ir elektroniniais katalogais, internetu, išmokti naudotis kompiuteriu. Bibliotekoje nuolat rengiamos parodos, susitikimai su knygų autoriais bei kiti renginiai. Informaciją ir konsultacijas teikia bibliotekos specialistai.

Bibliotekos įkūrėjas Vincas Ruzgas

Vincas Ruzgas, Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos įkūrėjas, gimė 1890 sausio 24 d., Užpalių valsčiuje, Plepesiškių kaime. 1908 metais, praėjus porai metų nuo mokyklos baigimo, išsikraustė gyventi ir mokytis pedagogikos į Petrogradą (dabartinis Sankt Peterburgas), apsistojo krikšto motinos namuose. 1916 metais įgijo teisę mokyti pradinėse mokyklose, pradėjo mokytojauti lietuvių mokyklose. 1918 m. pradėjo biologijos studijas Petrogrado A. Gerceno pedagoginiame suaugusiųjų švietimo institute. Baigęs studijas, 1921 metais, pokario rudenį, Vincas Ruzgas grįžo į jau nepriklausomą Lietuvą, Kauną, ir ten, ilgai nedvejojęs, pradėjo dirbti bibliotekinį darbą, pasinėrė į šalies visuomenines, kultūrines veiklas.

Įstojęs į Lietuvos mokytojų profesinę sąjungą, netrukus buvo pakviestas dirbti į privačią Šiaulių sąjungos pradžios mokyklą. Jau susipažinęs su šalies mokslu, besidomėdamas Lietuvos švietimo, mokyklų sąlygomis, Vincas Ruzgas dedukavo, jog esamų sąlygų ir mokymosi procesijų neužtenka, norint pasiekti aukštesnių rezultatų: visų pirma, reikia žiūrėti į jauniausiuosius – moksleivius, gerinti darbo aplinką, įvairinti mokymosi metodus.

Siekdamas kuo modernesnių sąlygų, Ruzgas inicijavo idėją, paremtą vaizdinių priemonių skatinimu mokyklose: 1922 metais buvo nutarta suorganizuoti vaizdinių mokymo priemonių darbų parodą, skirtą mokytojams ir moksleiviams. Paroda sulaukė nemažo visuomeninio dėmesio, joje apsilankė ir tuometinis Kauno miesto burmistras Jonas Vileišis, kuris, susidomėjęs Ruzgo iniciatyvomis, paskyrė jį būsimo Pedagoginio muziejaus direktoriumi. Ruošimas muziejaus atidarymui netruko ilgai, mat buvo dirbta intensyviai, pareigingai ir entuziastingai. Muziejuje dar buvo sugalvota įrengti mokytojų biblioteką ir Ruzgas, kartu su bendraminčiais mokytojais, paaukojo didžiąją dalį knygų iš savo asmeninių lentynų – tai tik įtvirtina idėją, jog švietimo ateitis laikmečio pedagogams, kartu ir V. Ruzgui, rūpėjo ir individualiai.

Nors muziejaus šventinis atidarymas įvyko, tačiau buvo aišku, kad norint toliau šį centrą plėsti, paversti kultūros židiniu, reikia persikelti į patogesnę, modernesnę aplinką, taigi 1925 metais, po ilgai užsitęsusių sprendimų, muziejus buvo perkeltas į erdvesnes patalpas Laisvės alėjoje. Muziejuje nebuvo apsiribota vien muziejine veikla, ir atsižvelgus į šalies dar jauną, nestabilią kultūrinę santvarką, nuspręsta muziejuje vykdyti viešas paskaitas, įvairius seminarus. Paskaitas daugiausiai apie kultūrą, kraštotyrą, pedagogiką skaitydavo tokie visuomeniniai veikėjai kaip Kazys Grinius, Jonas Vileišis, Vaclovas Biržiška, Jonas Šliūpas ar Vladas Lašas. Beje, tais pačiais, 1925 metais, Vincas Ruzgas įkūrė ir Vinco Kudirkos vardo skaityklą (ten direktoriavo iki pat 1940 metų) – tuo žymima Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos pradžia.

Vincas Ruzgas kone visa savo gyvenimą paskyrė literatūros idėjai: išleido 31 knygą, parašė apie 650 publikacijų, taigi, skaičiai implikuoja ne tik į platų autoriaus palikimą, tačiau ir tvirtą pasišventimą savo darbui. Taigi, apie ką daugiausiai rašė V. Ruzgas, kokios buvo jo pagrindinės literatūrinės orientacijos? Žinoma, būdamas biologijos metodologininkas, rašė nemažai techninių, mokslui atstovaujančių publikacijų, tačiau didžiausias dėmesys vis vien buvo sutelktas ties pedagogikos, jos istorijos, kultūros, kraštotyros, didaktikos ir kt. klausimais.

V. Ruzgas rėmėsi jį įkvėpusiomis čekų pedagogo Jano Amoso Komenskio, prancūzų filosofo Žano Žako Ruso, šveicarų švietimo reformatoriaus Johano Heinricho Pestolacio idėjomis. Ypatingai buvo susirūpinęs mokymo metodikomis, vaikų ugdymo programomis. V. Ruzgas kritikavo senąją mokyklą, mat ji savo griežta ir mechanizuojančia metodologija neleisdavo pilnai atsiskleisti vaikų sugebėjimams, trukdė potencialų progresą, suspendavo savarankiškumą. Savarankiškumas ir savanoriškas pažinimo pobūdis moksleiviui turi būti prioritetas – vaikas turi pats tyrinėti pasaulį, išgyventi jį, o ne vien mokytis apie pasaulį iš sisteminių vadovėlių. Griežtai sisteminis pažinimas švietimui neatneš jokios naudos, tik progreso trajektoriją pasuks į atvirkščią pusę. Trumpai tariant, Ruzgas, ypač sekdamas J. H. Pestolacio pamatinėmis idėjomis, pasisakė už mokinių individualumą, savirefleksiją, praktišką žiūrą į mokslą, mat tik taip įmanoma tinkamai, kritiškai, savarankiškai žiūrėti į pasaulį: esmingiausia mokytojo užduotis yra išmokyti mokinius savarankiškai dirbti.

Kalbant apie kritines postulacijas, itin įdomu pastebėti, kad Ruzgas neužsiimdavo vien tik švietimo klausimais, bet ir politiniais-socialiniais. Pavyzdžiui, kartais prisidengdamas Alaušo (tėviškės ežero) slapyvardžiu, publikuodavo vieną kitą straipsnį, kuriuose kritikuodavo esamas institucijas, jų veiklą, tam tikrus politinius veikėjus ir vykdomas reformas. Kaip vieną iš tokių atvejų galima paimti 1939 metais žurnale „Kultūra“ publikuotą straipsnį, kuriame pateikiamas neigiamas požiūris į to laikmečio smetoninės Lietuvos mokyklose bei universitetuose įsiviešpatavusį klerikalizmą, ribojantį tolerancijos bei sąžinės laisvę.

Taigi, V. Ruzgas buvo ne tik atkaklus muziejininkas, bibliotekininkas, darbštus knygų autorius, vertėjas, bet ir susirūpinęs visuomenine gerove pilietis. Jo drąsa ir modernumu sklidinos agituojamos idėjos, švietiminė, kritinė mintis padėjo stiprų pamatą tolimesnei Lietuvos kultūrinei raidai. Dabar V. Ruzgo palikimas yra vis dar gyvas ir aktualus.

V. Kudirka Public Library. Aleksotas department

Kaunas Municipal Vincas Kudirka Public Library, founded in 1925, is the main library of Kaunas, second largest city in Lithuania. It is one of the oldest municipal public libraries in Lithuania. During long years of existence, the library has repeatedly changed its premises and name. The library was opened in the current premises in 1960. In 1988 it regained the original name of Vincas Kudirka. During 95 years, the library has changed and grown. Now the library consists of five functional departments, which were set up after centralization of public libraries, and 20 branch libraries, located in the different areas of the city.

Main activities of the library include service of readers, fund completing, information services, cultural education and project arrangement and implementation. Kaunas Municipal Vincas Kudirka Public Library has around 43 500 registered users. Library organises cultural events, meetings with writers, exhibitions, various lectures and courses. ICT is very important in library activities. Kaunas Municipal Vincas Kudirka Public Library allows its users to use computers and laptops, tablets and E-Book Readers.

Vincas Ruzgas, the founder of the library

Vincas Ruzgas, the founder of Kaunas Vincas Kudirka Public Library, was born on January 24, 1890, in Užpaliai parish, Plepesiškės village. In 1908, a couple of years after graduating from school, he moved to live and study pedagogy in Petrograd (now St. Petersburg) and stayed at the mother's baptismal home. In 1916, he acquired the right to teach in primary schools and began teaching in Lithuanian schools. 1918 began studying biology at the A. Gercen Pedagogical Institute for Adult Education in Petrograd. After graduating, in the autumn of 1921, after the war, Vincas Ruzgas returned to the already independent Lithuania, Kaunas, and there, without long hesitation, started working in the library, immersed himself in the country's social and cultural activities.

After joining the Lithuanian Teachers' Trade Union, he was soon invited to work at a private Šiauliai Union Primary School. Having become acquainted with the country's science, taking an interest in Lithuanian education and school conditions, Vincas Ruzgas deducted that the existing conditions and learning processes are not enough to achieve higher results: first of all, it is necessary to look at the youngest students, improve the work environment and diversify learning methods.

In order to achieve the most modern conditions possible, Ruzga initiated an idea based on the promotion of visual aids in schools: in 1922, it was decided to organize an exhibition of visual aids works for teachers and students. The exhibition received considerable public attention, it was also visited by the then mayor of Kaunas Jonas Vileišis, who, interested in Ruzgs' initiatives, appointed him the director of the future Pedagogical Museum. Preparations for the opening of the museum did not take long, as the work was intensive, dutiful and enthusiastic. The museum had yet to come up with a teachers' library, and Ruzgas, together with like-minded teachers, donated most of the books from his personal shelves, which only reinforces the idea that the future of education was cared for individually by the teachers of the time, including V. Ruzgas.

Although the festive opening of the museum took place, it was clear that in order to further expand the center and turn it into a cultural center, it was necessary to move to a more comfortable, modern environment. The museum was not limited to museum activities, and taking into account the still young, unstable cultural system of the country, it was decided to hold public lectures and various seminars in the museum. Lectures on culture, ethnography and pedagogy were mostly given by such public figures as Kazys Grinius, Jonas Vileišis, Vaclovas Biržiška, Jonas Šliūpas or Vladas Lašas. By the way, in the same year, 1925, Vincas Ruzgas also founded the Vincas Kudirka reading room (he was a director there until 1940) - this marks the beginning of Kaunas V. Kudirka Public Library.

Vincas Ruzgas devoted almost his entire life to the idea of ​​literature: he published 31 books, wrote about 650 publications, so the numbers imply not only a broad legacy of the author, but also a strong commitment to his work. So, what did V. Ruzgas write about the most, what were his main literary orientations? Of course, as a methodologist in biology, he wrote a number of technical publications representing science, but the main focus was still on pedagogy, its history, culture, ethnography, didactics, and others. issues.

V. Ruzgas relied on the ideas of the Czech pedagogue Jan Amos Komensky, the French philosopher Jean-Jacques Rousseau, and the Swiss education reformer Johann Heinrich Pestolac. He was particularly concerned about teaching methodologies and children's education programs. V. Ruzgas criticized the old school, because it, with its strict and mechanizing methodology, did not allow to fully reveal the children's abilities, hindered potential progress, and suspended independence. Autonomy and the voluntary nature of cognition must be a priority for the student - the child must explore the world himself, experience it, and not just learn about the world from systematic textbooks. Strictly systemic cognition will bring no benefit to education, only the trajectory of progress will be reversed. In short, Ruzga, especially following J. H. Pestolacio's basic ideas, advocated students' individuality, self-reflection, practical view of science, because only in this way is it possible to look at the world properly, critically, independently: the most important task of a teacher is to teach students to work independently.

As for the critical postulations, it is very interesting to note that Ruzgas was not only engaged in educational issues, but also in political-social issues. For example, sometimes under the pseudonym Alaušas (Fatherland Lake), he published another article criticizing existing institutions, their activities, certain political actors, and ongoing reforms. One such case is the article published in the magazine Kultūra in 1939, which presents a negative attitude towards the clericalism prevailing in the schools and universities of Lithuania at that time, which restricted freedom of tolerance and conscience.

Thus, V. Ruzgas was not only a persistent museologist, librarian, hard-working author of books, translator, but also a citizen concerned with public welfare. His courage and modernity spread the agitated ideas, educational and critical thought laid a strong foundation for the further cultural development of Lithuania. Now V. Ruzgo's legacy is still alive and relevant.

KLAUSIMAI/QUESTIONS

LT: Pirmosios koordinatės jus atveda prie Lietuvos pašto. Čia jums reikės atsakyti į du klausimus. Jie yra tokie.

EN: The first coordinates bring you to the Lithuanian Post. Here you will need to answer two questions. They are like that.

LT: Kitoje gatvės pusėje ant dviejų namų yra pakabinti jų numeriukai. Kokia šių skaičių suma? ???+??? =

EN: Across the street, their numbers are hung on two houses. What is the sum of these numbers? ??? + ??? =

You can validate your puzzle solution with certitude.

LT: Pažiūrėkite į Lietuvos pašto pastatą. Kiek lempų ant jo matote? (rašykite pilną žodį, kaip pvz - dvejas, trejas, keturias, šešias ir t.t.)

EN: Take a look at the Lithuanian Post building. How many lamps do you see on it?

You can validate your puzzle solution with certitude.

LT: Atėję į sekančias koordinates pamatysite logotipą. Koks gyvūnas jame pavaizduotas? (pvz. šuo). Atsakymą rašykite be lietuviškų raidžių.

EN: When you come to the following coordinates, you will see the logo. What kind of animal is depicted in it? (e.g. dog).

You can validate your puzzle solution with certitude.

Papildomi klausimai/Additional questions

LT: Bibliotekos įkūrėjo vardas?

EN: The name of the founder of the library?

You can validate your puzzle solution with certitude.

LT: Kuriais metais biblioteka pradėjo veiklą? (SKAIČIAI)

EN: In what year did the library start working? (NUMBERS)

You can validate your puzzle solution with certitude.