BUGENIAI, kaimas Mažeikių apylinkės seniūnijoje, abipus Mažeikių-Židikų kelio, 10 km į vakarus nuo Mažeikių, 5 km į šiaurės vakarus nuo Geidžių. Per kaimą teka Šerkšnė, keliai eina į Tirkšlius ir į AB „Mažeikių nafta". Šiaurėje yra geležinkelis, vakaruose ribojasi su Didmiškiu, pietuose - su Jautakių kaimu.
Yra biblioteka (įk. 1954 m., 2004 m. buvo 202 skaitytojai, dokumentų fondas - 12310 vnt.; vadovė Irena Cilingienė), medicinos punktas (įk. 1953 m., 2004 m. prisirašę 787 gyventojai), Ruzgų girininkija. Veikia Bugenių kaimo bendruomenė.
ISTORINĖS ŽINIOS
Bugenių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte. 1764 m. žydų registre nurodoma, kad kaime yra 3 žydai. 1834-06-23 patvirtintas Bugenių dvaro laisvųjų valstiečių sąrašas. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymo duomenimis, Bugenių bajorkaimyje buvo 16 sodybų, kurių savininkai - Aleksandras Bugoslavskis, Tadeušas Narkus, Vincentas Ulskis, Mykalojus Malinskis, Baltramiejus Raibys, Antanas Vilkauskis, Juozas Malinskis, Jonas Vanagas, Silvestras Ausakis, Antanas Šakys, Adolfas Rudnickis, Teofilis Drazdauskis, Juozas Jonuškevičius, Pranas Padervinskis, Vincentas Gedgaudas ir Vendelinas Liutikas. Spaudos draudimo metais pas ūkininką Bielkevičių veikė daraktorinė mokykla.
1922 m. Bugeniuose, priešais dabartinę Ruzgų girininkiją, buvusime V. Kaunacko dvare, ūkininkas Dambrauskas pastatė krakmolo fabriką (minimas ir savininku buvus Beresnevičių), vieškelių sankryžoje buvo įkurta pieninė. Čia veikė plytinė, lentpjūvė. 1982 m. pastatytas 12000 vienetų kiaulininkystės kompleksas, kuris vėliau tapo AB „Bugenių bekonas" (vad. Arvydas Remutis); 2003 m. po bankroto procedūros savo veiklą nutraukė. 1997 m. kaime veikė dvi lentpjūvės, buv. kolūkio dirbtuvėse - sunkvežimių ir kitos technikos atsarginių dalių parduotuvė, išlikusi vartotojų kooperatyvo bei trys privačios krautuvės. Yra malūnas, kuris anksčiau priklausė Rudnickiui, vėliau perleistas sūnui Zigmui Rudnickiui. Malūne daug metų dirbo Jonas Brazdauskas, vėliau jo sūnus Rimantas Brazdauskas. 1997 m. Zinos ir Vlado Puodžiūnų sodyba pripažinta viena gražiausiai tvarkomų Mažeikių apylinkės seniūnijoje. Anksčiau veikė kultūros namai.
Nurodomas Bugenių koplytstulpis su penkiomis skulptūromis (DV-1734), Bugenių kapinės, Bugenių k. kapinės II ir Bugenių k. kapinės I, vad. Liutikos kapeliais. Liutikos kapeliai išgarsėjo rašytojo V. Misevičiaus apsakymo „Iš vieno nenaudėlio gyvenimo" dėka. Liutikas „buvo ne tik vaiduoklis", bet ir 1863 m. sukilėlių vietinis vadelis. Jo kapavietė prižiūrima.
Bugenių k. yra 5 dvarų liekanos ar pavieniai jų reliktai: J.Bielkevičiaus (Lietuvos armijos vyr. veterinarijos gydytojo, veterinarijos tarnybų kūrėjo ir mokslininko gimtinė), B.Kauno-Kaunackio (buvo laisvamaniškų pažiūrų, todėl palaidotas savo žemėje, paties įrengtame tašytų akmenų Gedimino stulpų formos kape-rūsyje), V.Kaunackio (jis organizavo pramonės vystymą, atsižvelgdamas į visus tų laikų reikalavimus - t.y. būtinai naudoti vietines žaliavas, o kuo daugiau produkcijos išvežti parduoti į užsienį, plytinės statybos iniciatorius), Liutikų (garsėjo savo krakmoline). Liutikų dvaras buvo arčiau Ventos geležinkelio stoties. Jų žemės siekė Šerkšnės upę. Per jų dvaro kiemą Tirkšlių link suko senasis kelias iš Židikų į Mažeikius.
2011-07-30 Bugenių bendruomenė surengė kaimo 350-mečio paminėjimą. Pasirodymą susirinkusiesiems surengė Mažeikių baikerių klubas „Samogitian MC“, „Naisių vasaros“ aktoriai į šventę atvyko su menine programa: skaitė poeziją, vaidino. Ieva Petrikaitė, atvykusi iš Viekšnių, papildė programą dainomis. Šventės kulminacija tapo kaimo bendruomenės pastangomis pastatyto paminklinio akmens, simbolizuojančio garbingą sukaktį, pašventinimas. Paminklinį akmenį pašventino klebonas Rimvydas Marozas iš Mažeikių.