MAIGAI, kaimas Mažeikių apylinkės seniūnijoje, į šiaurės rytus nuo Krakių gyvenvietės. Teritorijos plotas 572 ha.
Pirmasis iki šiol žinomas rašytinis dokumentas, kuriame paminėtas Maigų kaimas (sioło Maygie) yra 1661 m. Viekšnių seniūnijos inventorius. Čia nurodytos 5 valstiečių pavardės. Tos pačios pavardės pateiktos ir 1665 m. inventoriuje, esančiame toje pat inventorių byloje. Turint omenyje, kad viename kieme galėjo būti po 5-7 gyventojus, tai kaime iš viso jų buvo apie 25-35. Gyventojai činšo už šienaujamų pievų 8 margus moka 39 šimtąsias kapos. Prie kaimo yra užusienis (užežis), kuriame gyvena kalvis Jonas Armolaitis. Jis valdo 3.4 valako pievų ir miško sklypą, už kurį moka 2.30 kapų. 1665 m. iš viso Maigų kaime yra 1/3.1/4 apgyventų valakų. Priimtų valakų yra 1.1/2, tuščių valakų 3.3/4.1/6. Nustatyta prievolė nuo apgyvento valako 3.56, nuo priimto – 2.48 kapų, iš viso kaimo gyventojai moka 6.29.6 1/3 kapų. Be to prie kaimo yra tuščių šienaujamų pievų, miško sklypas, kurio dydis 1 valakas 29.10 margų. Ten pat driekiasi pelkėto miško pievų 1.10.12 valakų.
1728 m. iventoriuje nurodytos tik 2 gyventojų pavardės, ir tos pačios naujos. Gal būt šie atsikėlė po XVIII a. pradžios vidaus ir Šiaurės karo, o taip pat po 1708-1711 m. kraštą nuniokujusio maro. Vietiniai gyventojai baudžiavos nėjo, todėl už naudojamą žemę turėjo mokėti činšo mokestį Viekšnių dvarui. 1738 m. toks mokestis buvo 85 zlotai ir 24 grašiai nuo viso kaimo. Be to, už Traušio apyrubę moka kaimo vyrai - iš viso 3 zlotus ir 24 grašius.
1775 m. inventoriuje nurodyta, kad kaime yra 10 ūkių, kurie moka 405 činšo mokestį. Taip pat visas kaimas privalo duoti dvarui nustatytą pyliavą: kiekvienas ūkis per metus turi atvežti po vežimą šieno (iš viso 9 vežimus), duoti po du rugių ir miežių bei po 7 avižų pūrus, atidirbti 41 dieną. 1789 m. jau buvo 11 ūkių, visas kaimas moka 779,45 zlotų mokestį. Maigų k. girininkas buvo Mykolas Šaltys, rogdirbis Jonas Jurjonas, daržininkas Jonas Ulmis. Iki XVIII a. vid. Maigų kaimas priklauso Ašvėnų vaitystei. Be to, 1661 ir 1665 m. inventoriuose jis dar vadinamas Gieršaudžiais (Giersawdzie).
Iki XX a. Maigų kaimas priklausė Viekšnių dvarui. Šio dvaro žemės kiekio apskaitos duomenimis, 1856 m. kaime buvo 974,54 dešimt. žemių, iš jų ariamosios 143,99, dirvonų – 1,00, pievų – 220,35, ganyklų – 303,10, miškų – 194,84, sodybinės žemės – 20,60, kelių – 9,15, pelkių – 59,76, upių – 3,97, griovių – 1,27, kitų vandens telkinių – 0,87, kita – 16,08 dešimtinės. Pagal Kauno liustracinės komisijos 1870 m. sudarytą Maigų kaimo planą buvo 634,4 deš. žemių, 45 ūkiai.
1928 12 12 Mažeikių apskr. žemės rūšiavimo komisija, kurios sudėtyje buvo Žėmės ūkio ministerijos inspektorius J.Petraitis, nariai J.Ūzas, V.Lupeika, sekretorius A.Kiudulas, patvirtino Maigų kaimo žemės išrūšiavimo protokolą, pagal kurį buvo 671,59 ha žemės, iš jų 660,07 ha priklausė ūkininkams. Iš viso ariamoji žemė sudarė 425,13, pievos – 35,06, ganyklos – 129,57, miškai – 56,65, durpynai – 7,10, kita – 6,46 ha. 9 ūkiai (iš 36) turėjo daugiau kaip po 32 ha žemės.
1919 m. sausio mėn. buvo išrinkta Maigų kaimo darbininkų, vargingųjų valstiečių ir kumečių taryba, į kurios rankas perėjo tarybų valdžia. 1929 m. čia buvo organizuojamas šaulių būrys, steigiama rankinė pieninė. 1931-03-10 Maigų kaime buvo uždaryta valstiečių-liaudininkų sąjungos kuopa. 1932 m. įkurtas Viekšnių jaunalietuvių Maigų kaimo skyrius. 1921-1975 m. veikė pradinė mokykla, 1930-1942 m. - pieno nugriebimo punktas, 1949-06-01 – 1957 06 01 – klubas skaitykla. 1948-11-25 kaime buvo įkurtas Janonio kolūkis. 1950-196 buvo „Lenino keliu” kolūkio I brigada.