KRAKIAI, kaimas Mažeikių apylinkės seniūnijoje, 6 km į pietryčius nuo Mažeikių. Centras - Krakių gyvenvietė (nuo 1967 m.). Nuo 1918-10-01 yra mokykla, nuo 1929 m. pieno supirkimo punktas, biblioteka (nuo 1950-10-10), medicinos punktas (nuo 1979 m.). 2007-09-20 įkurtas Krakių bendruomenės centras.
Krakių kaimo plotas - apie 840 ha. Bendras kaimo sienų ilgis 15,4 km. Šiaurėje ribojasi su valstybiniu mišku (sienos ilgis 2,2 km), pietuose – su Ventos upe (3,5 km), rytuose – su Milių k. (2,5 km) ir valst. mišku (4,1 km), vakaruose – su Naikių k. (3,1 km). Atstumas tarp toliausiai nutolusio šiaurinio ir pietinio taško – 4,7 km, tarp rytinio ir vakarinio – 3,0 km.
Pietiniu pakraščiu teka Venta (ilgis kaime 3,5 km, plotis 20-40 m; 212,5 km nuo jos žiočių yra apie 2 m aukščio iš lauko riedulių suręsta užtvanka ir Pauliankos malūno pastatas. Rytuose, Milių k. pasieniu, į Ventą iš Maigų ežero teka Kutuvis (4,7 km., iš jų 1,3 km kaime; įteka 214,5 km nuo žiočių), vakaruose – Jautkupis (belikę 0,56 km, prieš melioraciją buvo 1,7 km; įteka 211,2 km nuo žiočių), centrine dalimi per gyvenvietę iš Ubagyno miško – Karklupis (belikę 0,5 km.; įteka 212,3 km nuo žiočių). Į rytus nuo mokyklos teka Biesakis (ilgis 0,7 km., įteka į Ventą 213 km nuo jos žiočių), gyvenvietės vakaruose – Lieknas (ilgis 0,8 km, įteka 211,9 km nuo žiočių). Už buv. kolūkio mechaninių dirbtuvių 1978 ir 1980 m. įrengtas požeminis Vaidmino upelio nutekėjimas (išteka iš Ubagyno miško; vamzdynų ilgis kaime 2,3 km; visas upės ilgis 5,5 km. Apie 0,3 km į šiaurės vakarus nuo gyvenvietės buvo Leiknos pelkė, kuri 1973 m. nusausinta.
Šiauriniu pakraščiu eina Šončius, kurio ilgis kaime 2,1 km, pietiniu – Mažeikių - Viekšnių vieškelis (2,4 km, iš jų 1,1 km išasfaltuota), centrine dalimi – Mažeikių-Šiaulių plentas (3,5 km), iš jo atsišakoja keliukai į Senąjį centrą (0,4 km) ir Maigų k. Šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis (2,1 km). Yra 18 miškų.
1966 m. buvo 46, 1970 m. – 80 sodybų. Teritorija buvusiame Petrošiaus ūkyje vadinama Senuoju centru, prie Ventos upės - Paulianka, už geležinkelio - Baibeliai.
Prie Mažeikių-Viekšnių vieškelio yra Krakių kapeliai, vakariniame pakraštyje buvo Krakių senkapiai. Anksčiau veikė kino demonstravimo punktas, kulturos namai (nuo 1957-08-15), valgykla, lentpjūvė, vaikų darželis, buvo „Lenino keliu", vėliau Krakių kol. svarbūs ūkiniai pastai (daržininkystės šiltnamiai, mechaninės dirbtuvės, chemikalų, grūdų, trąšų sandėliai, stalių dirbtuvės ir kt.).
ISTORINĖS ŽINIOS
Pirmasis iki šiol žinomas rašytinis dokumentas, kuriame paminėtas Krakių kaimas (sioło Kroki) yra 1661 m. Viekšnių seniūnijos inventorius. Čia nurodytos 7 valstiečių pavardės. Tačiau šis dokumentas išsilaikęs labai blogai ir sunkiai perskaitomas. Tos pačios pavardės pateiktos ir 1665 m. inventoriuje, esančiame toje pat inventorių byloje. Kaime yra dirbamų 11/2 valako ir 6 valakai pievų (valakas – apie 21,3 ha). Turint omenyje, kad viename kieme galėjo būti po 5-7 gyventojus, tai kaime iš viso jų buvo apie 35-49. Tuo metu činšą už užežį (užusienį) ir šienaujamų pievų margus, kurių yra 6.12.2 valakų, moka 3 kapas. Tame kaime apgyventų valakų yra 1.1/2. Priimtos geresnės žemės yra 3.2/3.1/6 valakų. Priimtos blogos žemės sudaro 2.1/26 valakų. Prievolė už apgyventą valaką yra 3.56 kapos. Už geresnės priimtos žemės valaką moka 2.30, už blogos valaką 2.20 kapų. Susidaro 14.21.6 2/3 kapų.
1728 m. iventoriuje jau nurodyta 12 gyventojų pavardžių. Didesnė dalis jų naujos, galbūt čia atsikėlė po XVIII a. pradžios vidaus ir Šiaurės karo, o taip pat po 1708-1711 m. kraštą nuniokujusio maro. Vietiniai gyventojai baudžiavos nėjo, todėl už naudojamą žemę turėjo mokėti činšo mokestį Viekšnių dvarui. 1738 m. toks mokestis buvo 130 zlotų nuo viso kaimo. Be to, už Vozgirdų apyrubę ir Traušio, Geriko, Urbonaičio bei Galerio užežius (užusienius) moka kaimo vyrai - iš viso 8 zlotus. 1775 m. inventoriuje nurodyta, kad kaime yra 17 ūkių, kurie moka 618 činšo mokestį. Taip pat visas kaimas privalo duoti dvarui nustatytą pyliavą: kiekvienas ūkis per metus turi atvežti po vežimą šieno (iš viso 16 vežimų), duoti po du rugių ir miežių bei po 7 avižų pūrus, per metus atidirbti 60 dienų. Kaimo vaitas (seniūnas) yra Mykolas Juška. 1789 m. jau buvo 18 ūkių, visas kaimas moka 1242,60 zlotų mokestį. Krakių k. vaitas buvo Martynas Juška. Šiuose inventoriuose nurodyta, kad Krakių kaimas priklauso Paventės vaitystei.
XIX a. Krakių kaimo pavadinimas dažnai minimas Viekšnių valstybinio dvaro įvairiuose dokumentuose. 1856 m. žemės kiekio apskaitos duomenimis, kaime buvo 1078,55 dešimtinės, iš jų ariamosios žemės 210,19, dirvonų 0,41, pievų 218,04, ganyklų 514,38, miškų 64,64, sodybinės žemės 20,26, kelių 17,93, pelkių 15,19, upių 6,75, griovių 0,31, kitų vandens telkinių 0,12, kitų 9,97 deš. 1863 m. buvo 52 ūkiai (117 valstiečių). 1870 m. Kauno liustracinė komisija sudarė kaimo planą, jame nurodytas 757,69 deš. plotas ir 50 ūkių, o 1883 m. Varšuvoje išleistame „Słownik geograficzny krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich” – 732 deš. Vėliau vykdant žemės reformą, 1928 02 23 Mažeikių apskr. žemės rūšiavimo komisija patvirtino protokolą, pagal kurį Krakių kaimo plotas - 795,52 ha, iš jų ariama žemė užima 565,47, pievos – 16,06, ganyklos – 108,47, miškai – 55,65, vandenys –2,0, kita – 1,87 ha. Buvo 53 ūkiai, iš jų 8 turėjo daugiau kaip 31 ha žemės; didžiausias Petrošiaus ūkis.
1929-01-15 duomenimis, Krakių kaimo plotas – 799,04 ha, iš jų ariama - 575,0, pievos - 5,56, ganyklos - 104,47, miškai - 59,65, vandenys - 2,0, neapmokestinta žemė - 2,11 ha; iš viso pagal nustatytus mokėti mokesčius III rūšies žemės buvo 457,98, IV – 275,35 ha.
2005 m. lapkričio pr. prie Mažeikių—Viekšnių kelio, pamiškėje, kiek tolėliau už Krakių gyvenvietės, pastatytas Vyčio kryžiaus formos pilką paminklas su įrašu, kad šiame miške 1948 metais sausio 7 dieną žuvo Žemaičių apygardos partizanai — „Alkos” rinktinės narys, grupės vadas Albertas Švažas-Vanagas, g. 1918 m., ir Pranas Šiuipys, g. 1922 m. Žūties vieta — miškelyje, už kelių šimtų metrų. Tai Mažeikių rajone pastatytas pirmas paminklas, žymintis pokario rezistencinių kovų partizanų žūties vietą (vėliau pastayta ir kitose rajono vietose). Kad būtų pažymėta partizanų žūties vieta, iniciatyvą parodė Mažeikių „Sąjūdžio” bei Politinių kalinių ir tremtinių organizacijos. Projektą finansavo Mažeikių rajono savivaldybė.
2011 m. rugpjūčio 12 d. prie parduotuvės „Era" esančioje aikštelėje pastatytas ąžuolinis kryžius (aut. tautodailininkas Liudas Šopauskas iš Kretingos raj., Kūlupėnų k.; mecenatai Valytė ir Alvydas Juškos) Krakių istoriniuose dokumentuose paminėjimo 350 metų jubiliejui. Rugsėjo 11 d. kryžių pašventino kanauninkas Vincentas Gauronskis.