Aukštadvario tvenkinys telkšo į pietryčius nuo Aukštadvario, Trakų rajone. Ilgis rytų-vakarų kryptis 6,5 km, plotis iki 1,9 km. Suformuotas 1959–1960 m. patvenkus Verknės upę vandens jėgainės reikmėms, vandens lygis pakilo 1,5 m. Mažoji 180 kW galios hidroelektrinė pastatyta 1959 m., rekonstruota 2000m.
Tvenkinys sujungė šiuos ežerus: Baluosys (20 ha), Baluosėlis (5,5 ha), Baluosiukas (2,5 ha), Negasčius ir Nava (kartu 120 ha).
Kartu taip pat užlietos ir žemos vietos aplink šiuos ežerus. Giliausia vieta yra šiaurinėje dalyje (šiaurinė dalis, į kurią įeina Navos ir Negasčiaus ežerai gilesnė, pietinė seklesnė, ten gylis siekia 9,2 m). Tvenkinys netaisyklingos formos, kranto linija labai vingiuota, daug pusiasalių, įlankų, užutėkių. Krantai šiaurėje aukšti ir ardomi, pietuose – žemi ir pelkėti. Pakrantėse gausu šaltinių. Tvenkinį supa moreninės aukštumos. Šiaurės vakarinėje pakrantėje yra griovų, raguvų. Šiaurinėje pakrantėje stūkso Skrebio ir Ubiškių miškai, rytinėje - Babrauninkų miškas, pietinėje - Paverknės ir Vilūnų miškai. //Šaltinis Vikipedia.
Yra keletas salų. Dviejose iš jų paslėpti lobiukai. Lobius patogu imti nuo ledo arba valtimi / baidare (yra vietų, kur valtį galima išsinuomoti).