Čia žuvo Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanų būrio vadas Augustinas Gerulskis-Bičiulis ir partizanas Kostas Girdvainis-Tiesa. Sovietinių represijų metais Tirkšlių saugumiečiai koplytėlės šone buvo įsirengę slaptą paštą, kuriame saugumo šnipai palikdavo pranešimus apie pastebėtus partizanus. 1951 m. kovo 15 d. saugumo agentas ,,Ūdra“ pranešė, jog Jonaičių kaimo gyventojos Virkutienės ūkyje apsistojo partizanai. Kaip rašė ltn. Lisovskis, stribų būriui pradėjus supti sodybą, juos pasitiko stipria kulkosvaidžių ugnimi.
Partizanai atsišaudydami traukėsi. Bieliauskas sėkmingai, sužeistas tik į ranką, pasitraukė į Meškos kojos mišką. A. Gerulskis ir K. Girdvainis pasuko į Jonaičių mišką. Čia jų ant kelio, ties koplytėle, laukė kareivių pasala. K. Girdvainis žuvo nepasiekęs koplytėlės. Jis 1950 metais buvo gavęs šaukimą į sovietinę kariuomenę. Žemalėje ta proga pakėlė išleistuves, prisimena jose grojęs Laižuvos miestelio gyventojas Vladas Klemenis, o kitą rytą K. Girdvainis išėjo. Tiktai ne į kariuomenę – į mišką.. K. Girdvainio kūną stribai atvilko už kojų ir įvertė į ant kelio laukusį sunkvežimį.
Būrio vadui A. Gerulskiui pavyko prasiveržti per kelią, bet kitoje kelio pusėje, už pusės kilometro, buvo nukautas. Vilkėjo jis lietuviška kario uniforma. Pusė jo veido buvo apnešta paraku. Gali būti, jog būdamas sužeistas, nenorėdamas patekti nelaisvėn, nusišovė pats. Nors stribai Kostas Pikelis ir Leonas Riauka ginčijosi, kuris iš jų nušovė A. Gerulskį (beje, šaipomasi, jog Atgimimo metais K. Pikelis Tirkšlių bažnyčioje nešęs ar norėjęs nešti kryžių, bet moterys jį išvijusios). Pavarytas Letenių kaimo gyventojas Valius Giedra rogėmis atvežė žuvusį A. Gerulskį prie sunkvežimio. Abiejų partizanų kūnai nuvežti nežinoma kryptimi, tad jų užkasimo vieta kol kas nežinoma. Vėliau ltn. Lisovskis Mažeikių rajono laikraštyje gyrėsi, jog nukovė tris partizanus. Vieną pridėjo.