MEDŽIALENKĖ, kaimas Tirkšlių seniūnijoje. Per kaimą teka Saldupis (Šventupis), vakariniame pakraštyje - Sodupis (Saldupio kair. intakas). Šiaurėje ribojasi su Užlieknės, pietuose - su Pievėnų k., rytinėje dalyje yra Medžialenkės ežeras, Žibikų k., pietuose priena Pievėnų miškas. Plotas 681 ha.
Kaime yra ąžuolas - Savivaldybės saugomas gamtinis objektas (paskelbtas 1986 m.). Aukštis 18 m, kamieno skersmuo 1,8 m, perimetras 5,84 m, lajos plotas 400 m². Ąžuolas auga tarpukario ūkininko Jono Molio, dabar Liudos Liekienės žemėje. Anksčiau medis buvo aptvertas tvorele.
Senasis kaimo kelias jungė du vieškelius - į Pievėnus ir į Viekšnius. Dabar naujieji keliai veda Pievėnų-Tirkšlių vieškelio link, į Užlieknę ir prie ežero. Jie susikerta kaimo centre.
ISTORINĖS ŽINIOS
Kaimas (Miedziolanki) minimas 1775-07-24 Viekšnių seniūnijos inventoriuje. Jame nurodyta, kad kaime yra 9 kiemai, kurie privalo mokėti 377 činšo metinį mokestį ir dvarui atvežti 9 vežimus šieno.
Pagal 1867 metais sudarytą Užlieknės ir Medžialenkės valstybinių valstiečių valdų žemėlapį kaime buvo penkios sodybos. Stolypino reformos laikotarpiu rezervinę Medžialenkės žemę buvo numatyta išdalyti rusams. Viekšnių klebonui pasiūlius, lietuviai nupirko žemę ir įsikurė vienkiemiuose. Tarpukaryje kaimas turėjo apie 730 ha žemės, buvo 52 šeimos, iš viso apie 230 žmonių. Stambiausi ūkininkai buvo Stasys Vaičius, Stasys Tenys, Antanas Krišmontas, Simas Kuodys.
Žinomi buvo statybininkai tėvas ir sūnus P. ir A. Garaliai. Jų rankomis kaime pastatyta daug gyvenamųjų namų, tvartų, daržinių ir kitų pastatų. P. Garaliui vadovaujant apie 1929 m. Užlieknėje ant medinių rąstų buvo užkelta bažnyčia ir perkelta į kitą vietą. A. Pundzius, A. Kazlauskas ir T. Sidabras dirbdavo vežimus, kubilus, langų rėmus.
1935 m. S.Tenys, S.Kuodys ir P.Martinkus pirmieji kaime buvo įsigiję radijo aparatus. 1945 m. Antano Dovydausko name įsikūrė klubas-skaitykla. Jos vedėja paskirta R.Jankauskaitė. 1946 m. bibliotekininko pareigoms paskirtas Algirdas Valančius. Jis įsigijo radijo imtuvą, užsiprenumeravo laikraščių ir žurnalų, gaudavo vis daugiau kanygų. Skaitykloje veikė dramos būrelis, senovinių šokių ir dainų būrelis. Skaitykloje yra dirbę šie darbuotojai: A. Valančius, D.Žiaugienė, K.Juška, A.Stonys, J.Šilėnas, P.Martinkus ir V.Rumšaitė. 1953 m. Medžialenkės klubo-skaityklos bazėje buvo įkurta biblioteka, kuri buvo perkelta į Užliekę.
Kaimo viduryje, A.Baltučio žemėje, prie įvažiavimo į pagrindinį kelią stovėjo koplyčia su 4 šventųjų skulptūromis. Koplyčią pastatė A.Baltutis. Kaime buvo gerai prižiūrimos J.Šetkaus, F.Šimkaus, S.Gaudiešiaus, S.Tenio, P.Martinkaus, A.Dovydausko sodybos.
1948-12-09 Medžialenkė k. pas valstietį Juozą Virkutį įvyko pirmasis valstiečių steigiamasis susirinkimas ir įkurtas „Stalino keliu" kolūkis. Steigiant kolūkį, buvo suvisuomeninta 220 arklių, 117 plūgų, 105 arkliniai drapakai, 5 arkliniai grėbliai - iš viso suvisuomeninta turto už 37700 rub. Pirmieji kolūkiečiai buvo: Feliksas Šimkus, Antanas Kristutis, Jonas Demulis, Stasys Milieška, Antanas Valtas. Kolūkio pirmininku buvo išrinktas Antanas Valtas. Užlieknės apylinkėje įsikūrė keturi kolūkiai, kurie 1950-08-13 susijungė į vieną stambų kolūkį, pavadintą „Stalino keliu" (vėliau vadinosi Užlieknės kolūkiu). Sustambinto kolūkio pirmininku išrinktas A. Valtas.
1948 m. Užlieknės apylinkėje buvo pradėti kurti kolūkiai pagal kaimų gyvenamąsias vietas. 1948 m. gruodžio 9 d. Medžialenkės kaime pas valstietį Juozą Virkutį įvyko pirmasis steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo nutarta suorganizuoti kolūkį. Pavadino jį “Stalino keliu”, pirmininkas – Antanas Valtas. 1955 m. kolūkyje buvo pastatyta tipinė 150 vietų karvidė, 1983 m. - 220 vietų veršidė. Iširus kolūkiui darbuotojai buvo atleisti, o pastatai privatizuoti.
1968 m. į kaimą buvo atvesta elektra. Televizorių „Nemunas" pirmasis įsigijo A.Valančius. Žmonės į Užlieknę iš Medžialenkės kaimo pradėjo keltis apie 1975 m. 1991 m. iširus Užlieknės kolūkiui, žemė grąžinta tikriesiems savininkams. Šiuo metu Medžialenkėje yra likusi viena ūkininko J.Molio sodyba (dabar gyvena kiti žmonės), keletas kryžių. Griuvenos beliko iš Medžialenkės teritorijoje buvusių kolūkio 2 veršidžių ir karvidės.
Medžialenkės kaimo žymesni žmonės: kalvis A.Butkus, siuvėjai, P.Andriuška, P. Šlaustas, D. Mazaveckaitė, audėja D. Mazoveckaitė, muzikantas P.Šlaustas, kuris grojo su savo sūnumis Povilu, Izidorium bei Aleksandru ir sudarė kaimo kapelą. Ši kapela grojo tik per šventes, o sekmadienio vakarais grodavo tik pavieniai muzikantai: smuikininkas J.Gailius, armonikininkai S.Garalis, P.Garalis. Geri dainininkai buvo A.Galminas, S.Kuodys, A.Šetkus, Jonas, Domas ir Simonas Gaudiešiai. Medžialenkiškis Antanas Adomavičius buvo baigęs keturias rusiškos gimnazijos klases. Tais laikais tai buvo didelis mokslas. A. Adomavičius visoje apylinkėje buvo kviečiamas rašyti turto ir žemės padalijimo testamentų. Jo parašyti testamentai be priekaištų buvo tvirtinami valdžios įstaigose.
Kaimas minimas J.Avyžiaus apysakoje “Žmogus lieka žmogumi”.
Apie 2,8 km į pietus nuo Užlieknės yra Medžialenkės kaimo kapinaitės. Jos įrengtos lygumoje apaugusioje pavieniais medžiais. Yra likęs akmeninis antkapinis paminklas su užrašu: 1904 m. Antonas ir Monika Galminai. Šie žmonės yra greičiausiai yra paminklofundatoriai, nes kapinės yra Galminų žemėje. Už kapinių ariama. Plotas 0,08 ha, perimetras 110 m.
Senesni žmonės kalba, kad tose kapinėse buvo laidojami žmonės siaučiant marui Lietuvoje. Čia kaimiečiai rinkdavosi pasimelsti, pagiedoti per gegužines pamaldas.
Giminės atminimui 2000 m. Medžialenkėje kryžių savo žemėje pastatė Končiai.