Pirmasis Vilniaus dangoraižis: Polesės geležinkelių valdybos administracinis pastatas

Vilniuje iki pat 19 amžiaus pabaigos į vakarus nuo Pylimo gatvės buvo kaimiškas vaizdas: ganėsi gyvuliai, stovėjo lūšnelės, kelios sodybos. Kaip amžininkas Vladislavas Sirokomlė (1823–1862) apie vietovę rašė: „Čia pat keletas elegantiškų mūrinių namų ir skurdžių amatininkų lūšnelių. Tarp namų žaliuoja vešlūs daržai“... Na, o tuomet, vos per du dešimtmečius, buvo užstatytas visas J. Basanavičiaus gatvės rajonas. Vienas šių pastatų buvo Polesės geležinkelio valdybai skirti rūmai, pastatyti 1903 metais.

(Atvirukas su pastatu 1907 metais.)

(Pastatų kompleksas nuo miesto centro pusės ir aukščiau.)

Pastatas sudarytas iš dviejų dalių: 7 aukštų geležinkelio valdybos rūmų korpuso prie Mindaugo gatvės, kurį projektavo Tadeušas Rostvorovskis, ir 5 aukštų valstybės kontrolės pastato bei puošnių vartų, sudarančių su pagrindiniu korpusu bendrą pastatų ansamblį, kurį projektavo Konstantinas Korojedovas. Architektai mėgo puošnius fasadus, naudojo gausų neobarokinį-neoklasicistinį dekorą. Rustuotose pastato sienose išsiskiria horizontalios tarpaukštinės juostos, barokiniais lipdiniais puošti langai.

Šis pastatas vadinamas pirmuoju dangoraižiu Vilniuje. Ir ne veltui – jo aukštis ir plotis (bendras patalpų bendras plotas siekia 12,6 tūkst. kv. m.), kaip 1903 metų pastatui, buvo įspūdingas ne tik Vilniuje, bet ir visoje Europoje. Iki tol Vilniaus miesto panoramoje dominavo tik bažnyčių bokštai, o kai kurie miestiečiai ilgai negalėjo susitaikyti su pastatų hierarchijos pokyčiais. Pavyzdžiui, dailės kritikas Mikalojus Vorobjovas emocionaliai rašė, kad „Į miesto panoramą šiurkščiu disonansu įsispraudžia milžiniška Geležinkelių valdybos pabaisa“. Tačiau laikui bėgant (pastatui greit sueis 120 metų) miestiečiai šį pastatą prisijaukino.

Šis pastatas taip pat ypatingas, kad jame buvo įrengtas vienas pirmųjų liftų Vilniuje, kuris galėjo kelti keturis asmenis. Taip pat, tuo metu, kai visame Vilniuje buvo tik pusantro šimto telefono abonentų, geležinkelių būstinė turėjo net du telefonų numerius, kurie tuo metu buvo vos dviejų skaičių ilgio: 28 bei 62.

Papildomai: skulptūra "Žaliasis obuolys"

Tai – aštuonias tonas sveriančio obuolio puselės paminklas iš žaliojo granito, kuris buvo gabenamas specialiai iš Indijos. Skulptūra simbolizuoja širdies gerumą, tai – labdaros ir gerumo simbolis, paskata visiems aukojantiems ir remiantiems nelaimės ištiktus žmones.

Idėja taip padėkoti aukojusiems miestui ir miestiečiams ne tik mūsų laikais, bet ir prieš kelis šimtmečius, kilo Lietuvos televizijos laidų vedėjai Editai Mildažytei ir paramos fondui „Bėdų turgus“. 2011 metais atidengtos, Vilniau krašto labdariams skirtos, granito ir bronzos skulptūros autorius – Romas Kvintas. Ant jos abėcėlės tvarka užrašytas pusšimtis gerumu pagarsėjusių žmonių pavardžių, pradedant Pacais, Radvilomis, Chodkevičiais, ir baigiant Alma Adamkiene, atgaivinusia Lietuvoje labdaros tradicijas, Agne Zuokiene, beveik dešimtmetį vykdančia vėžio prevencijos programas, Landsbergiais, aukojusiais naujagimių klinikoms.

The first Vilnius skyscraper: Polesė Railway Board administrative building

Until the end of the 19th century, Vilnius had a rural view to the west of Pylimo Street: grazing cattle, rural slums, and several homesteads. As the contemporary Vladislav Sirokomlė (1823–1862) wrote about the area: “Here are some elegant brick houses and poor craftsmen's slums. Lush gardens are growing among the houses”... And then, in just two decades, the whole area of ​​J. Basanavičiaus Street was built over. One of these buildings was the Palace for the Polesė Railway Board, built in 1903.

(Postcard from 1907.)

(Building complex from the side of city center.)

The building consists of two parts: a 7-storey building of the Railway Board Palace on Mindaugo Street, designed by Tadeusz Rostvorovskis, and a 5-storey state control building with an ornate gate, forming a common building ensemble with the main building, designed by Konstantin Koroyedov. Architects loved ornate facades and used abundant neobaroque-neoclassical decor. The rusted walls of the building feature horizontal inter-storey strips and windows decorated with baroque moldings.

This building is called the first skyscraper in Vilnius. And not for nothing - its height and width (the total area of ​​the premises is 12.6 thousand square meters), as for the 1903 building, was impressive not only in Vilnius, but in the whole of Europe. Until then, the panorama of Vilnius was dominated only by church towers, and some citizens could not accept the changes in the hierarchy of buildings for a long time. For example, art critic Mikalojus Vorobjov wrote emotionally that "a huge monster of the Railway Board enters the panorama of the city with a gross dissonance." But over time (the building will soon be 120 years old), the townspeople grew with the building.

This building is also special in that it was equipped with one of the first elevators in Vilnius, which could lift four people. Also, at a time when there were only ~150 telephone subscribers throughout Vilnius, the railway headquarters had two telephone numbers, which at that time were only two digits long: 28 and 62.

Extra: Sculpture "Green Apple"

It is an eight-ton apple-half monument made of green granite, which was transported specifically from India. The sculpture symbolizes the goodness of the heart, it is a symbol of charity and kindness, an incentive for all to sacrifice and support people in distress.

The idea to thank the donated city and citizens not only in our time, but also several centuries ago, came to Lithuanian television presidents Edita Mildažytė and the support fund "Bėdų turgus". The author of the granite and bronze sculpture dedicated to the charities of Vilnius region, unveiled in 2011, is Romas Kvintas. It lists in alphabetical order the names of half a hundred people who are famous for their kindness, starting with Pacas, Radvilas, Chodkevičius, and ending with Alma Adamkienė, who revived charity traditions in Lithuania, Agne Zuokienė, who has been running cancer prevention programs for almost a decade, Landsbergis family, who donated to newborn clinics.