[LT]
Lietuva - tik nedidelis lopinėlis pasaulio žemėlapyje. Jos plotas - vos 65 tūkst. km2. Mūsų šalis mažesnė už daugelį Europos valstybių, tačiau čia, palyginti mažoje teritorijoje, gamtinės sąlygos be galo įvairios: klimatas kinta nuo jūrinio iki žemyninio (mat Lietuva prigludusi prie Baltijos jūros), o reljefas - nuo kalvų iki lygumų. Be to, prieš daugelį tūkstančių metų tirpstantys ledynai čia paliko gausybę pelkių, mėlynų ežerų akių, kraštą išvagojo upių gyslomis.
Skirtingai negu daugelyje Europos valstybių, nemažai mūsų miškų yra natūralūs. Gal taip atsitiko todėl, kad Lietuva nėra tankiai apgyvendintas kraštas. Čia gyvena apie 3 mln. žmonių - panašiai, kiek didesniame Europos mieste ar nedidelėje Kinijos provincijoje.
Mūsų šalis neturi aukštų kalnų, tokių kaip Alpės, kurių viršūnės paprastai dengia sniegas, o šlaituose veša miškų guotai (aukščiausia Lietuvos kalva nesiekia nė 300 m). Bet kai grįždamas iš svečių kraštų žvelgi per lėktuvo iliuminatorių, pirmiausia atkreipi dėmesį į tai, jog Lietuva - miškingas kraštas. Kaimus ir miestelius, dirbamų laukų plotus supa didelės žalių miškų dėmės. Miškai - svarbi mūsų kraštovaizdžio dalis. Jie užima trečdalį šalies teritorijos, auga tiek smėlėtose lygumose, tiek ir durpingose pelkėse. Dėl klimato, reljefo ir dirvožemio skirtumų mažame mūsų krašte susiformavo didžiulė miškų įvairovė. Čia savaime auga net 25 rūšių medžiai, dažnai sudarydami medynus: ošia skaroti eglynai, it nendrės siūriuoja išlakūs pušynai, stūkso išdidūs ąžuolynai, lapeliais šnara drebulynai, įsibridę į pelkes rymo juodalksniai.
Senovėje beveik visa dabartinė šalies teritorija buvo apaugusi miškais. Plintant žemdirbystei, kertant medžius, miškų plotai ėmė mažėti. Pirmojo tūkstantmečio pabaigoje jis sudarė du trečdalius dabartinės teritorijos, o XI - XIII a. jau dengė tik 55 proc. Vėliau miškų tolygiai mažėjo, dideli jų plotai buvo verčiami kitomis naudmenomis. Dėl Pasaulinių karų ir okupacijos padarinių Lietuvos miškingumas dabartinėje šalies teritorijoje buvo mažiausias - tik apie 20 proc. Pokario metais pradėjus uoliai miškus sodinti, jais rūpintis, miškų gausėjo ir dabar jie žaliuoja 33,5 proc. šalies teritorijos. Šiuo metu miškais apaugę kiek daugiau nei 2 mln. ha, iš jų valstybiniai miškai sudaro beveik 50 proc., privatūs - apie 39 proc., o likusieji - rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti. Vienam šalies gyventojui tenka maždaug 0,76 ha miško ploto ir apie 186 m3 medienos tūrio.
Miškas yra vienas svarbiausių biosferos elementų, esminis ekologinės pusiausvyros veiksnys ir daugeliui gyvūnijos bei augalijos rūšių teikia buveines. Miškuose prieglobstį randa galybė vabzdžių ir paukščių rūšių, juose slepiasi stambūs žvėrys ir visiškai smulkūs žvėreliai, auga grybai, samanos ir kerpės, gausybė žolinių augalų rūšių. Net 40 proc. Lietuvoje aptinkamų augalų rūšių vienaip ar kitaip yra susijusios su miško buveinėmis. Todėl dažnas, pirmąkart apsilankęs mūsų krašte, sako, kad tai, ką jie gražiausio pamatė Lietuvoje, yra mūsų gamta, o visų pirmą - mūsų miškai. Deja, šį didžiausią ir vertingiausią savo turtą dar ne visada vertiname pakankamai.
Miškai mūsų kraštui svarbūs ekonominiu požiūriu - tai pats brangiausias ir didžiausias gamtos lobis. Ne mažiau svarbi ir ekologinė reikšmė - miškai valo orą, reguliuoja upių tėkmę, saugo dirvožemį nuo erozijos, o mūsų namus - nuo triukšmo, dulkių ir užteršto oro. Kurgi kitur, jei ne miške, skubame atsigauti, pailsėti nuo užgriuvusių rūpesčių ar po sunkių darbų savaitės - o miškas mus visada priima.
[EN]
The area of Lithuania is only 65 thousand of sq kilometers, however, the natural conditions in this relatively small territory are very diverse; the climate varies from marine to continental, and the terrain comprises hills and plains. In addition, melting glaciers many thousands of years ago left behind swamps, blue eyes of lakes and rushing rivers. Lithuania is a densely forested country: towns and villages, and plots of agricultural land are surrounded by large spots of green forests. Forests cover one third of the country's territory. They grow both on sandy plains and peat bogs. As a result of such differences in climate, terrain and soil, a vast diversity of forests has formed in our small country with as many as 25 species of naturally growing trees often forming stands. Contrary to many other European countries, a large part of Lithuanian forests are natural.
In ancient times, almost all of the present territory of Lithuania was covered by forests. As a result of development of agriculture and deforestation, areas covered with forests started to decline. At the end of the first millennium, forests covered two thirds of the present territory, and only 55 percent during 11th-13th century. Eventually, forest area has been decreasing gradually with large areas of forests being converted for agricultural use. Due to the consequences of World War Two and occupation, the percentage of woodland in the present-day of Lithuania was the lowest, i.e. 20 percent. During the post-war years, better care and more intense planting activities increased the forest cover, and currently it covers 33.5 percent of the territory. Currently, slightly more than 2 million of hectares of land are covered with forests, 50 percent of which are state forests, 39 percent are private forests, and the remaining are reserved for restoration of ownership. The country currently has approximately 0.76 ha of forest area and about 186 m3 of wood volume per capita.
Forests are of high economic importance for our country - it is the precious and most valuable natural asset. Equally important is ecological significance of forests: forests purify air, regulate river flow, protect soil from erosion, and our home from noise, dust and polluted air. Where else if not to the forest we rush to recover and forget everyday concerns and relax after tough week, and forest is always ready to welcome us..