Lietuvos dvarų žemėlapyje atsirado dar vienas traukos objektas – Trakų Vokės dvaro sodyba. Na, gal ne visai tikslu sakyti „atsirado“ – jis visuomet čia buvo, tik iki pastarųjų metų buvo gana apleistas ir neprižiūrėtas, todėl net vilniečiai, kurių pašonėje šis dvaras įsikūręs, nežinojo apie jo egzistavimą.
Šiandien, įsibėgėjus restauravimo darbams, Trakų Vokės dvaro sodyba jau pasitinka atsinaujinusiais rūmais, išpuoselėtu sodu, pasivaikščiojimo takais, šviečiančiu fontanu. Dvaro vidus vis dar tvarkomas, bet jame taip pat galima apsilankyti. Rūmuose vedamos ekskursijos, kur pristatoma dvaro istorija ir paskutinių jo šeimininkų grafų Tiškevičių gyvenimo ir buities detalės.
Trakų Vokės dvaras
Įdomu tai, kad dvaro rūmų interjere jau nufilmuotas ne vienas užsienio filmas: Ana Karenina“ (2013), „Karas ir taika“ (2007, 2016), taip pat atskiros scenos iš filmų: „Herojus“ (2014), „Laiškai Sofijai“ (2012), „Kraujas sniege“ (2011), „Ratilai vandenyje“ (2010), „Tikrasis siaubas“ (2009), „Čaikovskis. Genijaus kūryba“ (2006), „Dėdė Adolfas“ (2005), „Tyla tampa tavimi“ (2005); dokumentinis JAV televizijos filmas „Paskutiniai carai“ (2018). Todėl ekskursijos metu galima sužinoti, kurios rūmų interjere išlikusios detalės yra autentiškos, o kurios – tik nuo paskutinio filmo likusi butaforija.
Istorija
Trakų Vokės vardas istoriniuose šaltiniuose randamas jau 1375 a., kai pro čia žygiavusi kryžiuočių kariuomenė nusiaubė Trakų kunigaikštystės apylinkes. 1397 m., kai po sėkmingo žygio į Krymą, su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu į Lietuvą atvyko pirmieji totoriai, Trakų Vokės žemės buvo suteiktos jiems. Vėliau valdų savininkai ne kartą keitėsi, kol XIX a. viduryje iš tuometinio savininko Trakų bajorų maršalkos Liudviko Dombrovskio jas įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius (1805-1844). Tiškevičių giminė dvarą valdė beveik 100 metų.