Įvairūs istoriniai šaltiniai tvirtina, kad žydai Šiauliuose gyveno jau Jogailaičių valdymo laikotarpiu. XV–XVI šimtmetyje atskiros žydų šeimos čia gyveno globojamos Šiaulių katalikų parapijos bažnyčios klebonų.
Šiaulių žydų kapinės, nepertraukiamai funkcionavusios beveik 300 metų, pergyvenusios daug sukilimų ir karų buvo sunaikintos taikos metu, kai tiek daug kalbėta apie laisvę ir tautų draugystę. Kartu buvo sunaikinta nacionalinė istorinė atmintis, Šiaulių žydų istorijos dalis. Simboliška, kad Šiaulių žydų kapinių likvidavimo laikas beveik sutapo su Jurgaičių piliakalnio – Kryžių kalno nusiaubimu. Šios dvi istorinės vietos tapo „buldozerinės kultūros epochos“ aukomis.
1909 m. žydai sudarė beveik 56 % visų Šiaulių miesto gyventojų.