Mūšos Tyrelio teimologinis draustinis (įtrauktas į Europos saugomų teritorijų tinklą ,,NATURA 2000“), užimantis apie 41 proc. viso Joniškio miškų urėdijos Mikaičių girininkijos ploto. Jos valdose - vienintelis rajone natūralus Miknaicių ežeras. Iš visų pusių jį supa Mūšos Tyrelio pelkė yra viena iš vertingiausių saugomų teritorijų Šiaurės Lietuvoje, o taip pat yra ir sudėtinė Žagarės regioninio parko dalis.
Žagarės regioninio parko teritorijoje esančiame Mūšos tyrelio telmologiniame draustinyje nutiestas pažintinis takas lankytojams. Pagrindinis tako įrengimo tikslas – apsaugoti nuo išnykimo unikalias draustinio gamtines vertybes.
Mūšos tyrelio telmologinis draustinis yra sudėtinė Žagarės regioninio parko dalis. 2008 m. patvirtintas Žagarės regioninio parko ribų planas, kuriuo Mūšos tyrelio telmologinis draustinis buvo įtrauktas į regioninį parką (kaip „sala“, t.y. be tiesioginės jungties su likusia parko teritorija), nustatytos naujos draustinio ribos (draustinis išplėstas rytų kryptimi, planu patvirtintas draustinio plotas sudaro 1675,6 ha) bei suformuota 100 m pločio buferinės apsaugos zona tarp draustinio ir eksploatuojamo Mūšos tyrelio durpyno.
Šis išskirtinis Šiaurės Lietuvos gamtinis kompleksas susideda iš aukštapelkės, tarpinio tipo pelkės, žemapelkės, durpynų ir šlapių miškų. Draustinis įtrauktas į NATURA 2000 tinklo BAST ir PAST teritorijų sąrašą. Pelkėje veša nemažai saugomų augalų rūšių: baltijinė ir siauralapė gegūnė, raktažolės pelenėlės, paprastoji tuklė. Čia gyvena ir nemažai retųjų paukščių: dirviniai sėjikai, tikučiai, pilkosios gervės, tetervinai, apsistoja migruojančių baltakakčių ir želmeninių žąsų būriai. Nuo 2006 m. draustinyje stebima lūšis, sutinkamas vilkas, baltasis kiškis, retų vabzdžių ir roplių rūšys.
2014–2015m. įrengtas Mūšos tyrelio pažintinis takas kviečia susipažinti su draustiniu ir čia esančiomis vertybėmis: Mūšos tyrelio telmologiniu draustiniu, geomorfologinėmis ypatybėmis, paukščiais, augalais, žinduoliais, aukštapelkės formavimusi, koplytėle, Tyrelio akmeniu ir buvusia partizanų stovyklaviete. Lankytojų patogumui įrengtas ne tik lentų takas, kuris įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias pelkėje lentų takas (ilgis 3605,87 m), bet ir poilsiavietė su pavėsine, apžvalgos bokštas, informaciniai stendai ir kt. <
