Klaipėdos įtvirtinimai - Schweinsrücken Mystery Cache

1945 m., sausio mėn. iš 58-os Vermachto pėstininkų divizijos buvo suformuotas ariergardas, vadovaujamas Ebelingo, kuris turėjo saugoti vokiečių atsitraukiančias pajėgas per Kuršių neriją. 1945 m. sausio 25-27 naktimis, spaudžiant -30 laipsnių šalčiui, aštuoni keltai perkėlė į Smiltynę 7000 sužeistų karių ir 10670 civilių. SSRS pajėgų Klaipėdos miesto puolimas prasidėjo sausio 27 dieną, gavus informacijos, kad Vokietijos kariai paliko priešakines pozicijas ir atsitraukė į antrają gynybos liniją. Paskutiniai Vokietijos ariergardo kariai Klaipėdos miestą paliko 4 val. nakties ir, įsitvirtinę Kuršių nerijoje, puolė uosto rajoną 105 ir 150 mm pabūklais. Sausio 30 d. 113 pulko žvalgybos karių bandė forsuoti Kuršių marias, bet buvo atmušti. 7 kariai po mirties gavo SSRS Didvyrių vardus. Dabar stovi paminklas jiems.

Labai svarbų vaidmenį mūšyje dėl Klaipėdos suvaidino Vokietijos laivynas. Vokiečiams gintis labai padėjo du sunkieji kreiseriai - "Prinz Eugen" ir "Lutzow", bei trys eskadriniai minininkai Z25, Z35, Z36. Dar turėjo penkis paprastus minininkus T13, T16, T19, T20, T21. Iš aštuonių sausumoje esančių priešlėktuvinių baterijų tik keturiose buvo ginkluotė: Giruliuose (Memel Nord), vienoje Melnaragėje ir dvejuose Kuršių Nerijoje (Schweinsrücken ir Memel Süd). Vokiečiams Kuršių nerija liko vienintelis kelias atsitraukti į Karaliaučių. Apsuptis tesėsi virš 3 mėnesių ir vokiečiai sugebėjo be didelių nuostolių atsitraukti. Patį mūšį dėl klaipėdos spalio 10-23 d. laimėjo vokiečiai , kurie sugebėjo atmušti žymiai pranašesnes puolančias rusų pajėgas. Vokiečiams atsitraukiant, rusai faktiškai tik perėmė jų paliktas pozicijas. Lietuviškoji 16-oji šaulių divizija įžygiavo į tuščią miestą ir mūšiuose dėl miesto nedalyvavo. Tą darė 4-osios smogiamosios armijos kiti daliniai. Pajungti lietuvišką 16-oji šaulių diviziją buvo politinis rusų sprendimas - "savi lietuviai" išvaduoja lietuvišką miestą. Klaipėda (Memel) atsilaikė ilgiausiai iš visų vokiškų miestų.