[LT] Ortofoto + 1939 m. žemėlapis (baterija pažymėta raudonai.
[EN] Orthophoto + map of year 1939 (the battery is marked with a red dot).
Ši baterija nukentėjusi turbūt labiausiai iš visų, bet ne mažiau įdomi už kitas. Jos statybai vieta išrinkta ne šiaip sau – pažvelgę į tarpukariu sudarytą nesunkiai galime pamatyti, kad tam tikslui pasirinkta aukščiausia kalva apylinkėse, virš jūros lygio pakilusi 31 metrą. Baterijos apžvalgai į pagalbą pasitelksiu Armino Štuopio straipsnio „Kranto ir priešlėktuvinės (flak) artilerijos baterijos Klaipėdoje: bandymai datuoti statybų laikotarpį“ ištrauką. Prieš kelerius metus Tauralaukyje, buvusių kolektyvinių sodų teritorijoje, pradėjus statyti individualių gyvenamųjų namų rajoną, tvarkyti jo aplinką, statybininkai susidūrė su nenumatyta kliūtimi – gelžbetoninių Flak baterijos statinių liekanomis. Jų apžiūra parodė, kad dalis šios baterijos, greičiausiai gyvenamosios ar (ir) energetinės paskirties bunkeris(-iai) bei dalis pabūklų aikštelių buvo susprogdintos ir užkastos gruntu. Tokią versiją patvirtina sprogimo nutrauktai armatūrai būdingos pažaidos: strypuose suformuoti „kakliukai“ (dėl plastinės deformacijos ištįsęs metalas). Viename susprogdinto statinio gelžbetoniniame išorinės sienos fragmente buvo aptiktos pabūklų šaudmenų gilzių liekanos.
Šis gelžbetonio luitas nėra supleišėjęs ar kaip kitaip pažeistas, jo paviršiuje išliko sveikas vidinės teptinės hidroizoliacijos (Klaipėdos baterijoms būdingas sprendimas) sluoksnelis. Todėl galima daryti išvadą, kad šių gilzių liekanos (jų galai su įsuktomis kapsulėmis) į gelžbetoninę konstrukciją pateko ją betonuojant. Išėmus septynių pastebėtų ir arčiausiai betono paviršiaus buvusių gilzių liekanas, įsitikinta, kad prieš patekdamos į betoną šios patyrė milžiniškos galios terminį-mechaninį poveikį. Gilzių galas iš storo (1CH-15 mm) ir standaus metalo smarkiai deformuotas, susuktas, kapsulė – išversta ar užlydyta, gilzės cilindrinės sienelės sulankstytos ar nuplėštos. Tokias pažaidas ir deformacijas tegalėjo sukelti sprogimas. Išėmus gilzių liekanas iš betono luito, įsitikinta, kad jos į klojinius pateko jau aprūdijusios: tankiame betone, kuriame plienas paprastai nekoroduoja, liko rūdžių atspaudų. Į dalies sprogimo suraitytų gilzių vidines ertmes betono mišinys nepateko, jos buvo iš dalies užpildytos žemėmis (gruntu). Tai patvirtina prielaidą, kad šaudmenų liekanos kažkurį laikotarpį mėtėsi netoli statybos aikštelės ir į betono klojinius buvo sumestos vėliau. Nuvalytų gilzių liekanų paviršiuje gausu kryptingo terminio skeveldrinio poveikio metalo paviršiuje požymių – gilios skeveldrų braukimo žymės, išlydyti grioveliai arprisilydę metalo lašai, smūgių į suminkštėjusį plieną žymės. Šie požymiai patvirtina, kad gilzės (Flak pabūklų šaudmenys) buvo patekusios į uždaroje erdvėje (bunkeryje ar sandėlyje?) įvykusio sprogimo epicentrą. Neaišku, kodėl šio sprogimo pasekmes – šaudmenų liekanas – reikėjo slėpti gelžbetonyje, tačiau pagal gilzių skersmenį ir išlikusius užrašus ant jų galima identifikuoti amunicijos paskirtį ir, svarbiausia, pagaminimo metus (1941 m.). Deformuotų gilzių skersmenį matuoti nepatogu, todėl galima paklaida. Akivaizdu, kad jos buvo vientisų šaudmenų (parako užtaiso dalis gilzėje ir sviedinys sujungti) dalimi ir skirtos 10,5 cm kalibro pabūklui S.K.C 33 arba, kas mažiau tikėtina, tokio paties kalibro pabūklui S.K.C 32. Jei ant gilzėse įsuktų kapsulių iš tikro užrašyti jų gamybos metai, tai susprogdintos baterijos statinys negalėjo būti pastatytas anksčiau už šaudmenų gamybos datą. Žinoma, tai nereiškia, kad ši baterija nefunkcionavo prieš pagaminant šaudmenis – atskiri jos statiniai galėjo būti statomi skirtingu laikotarpiu.
Šaltinis/Source: http://www.niekonaujo.lt/20140428/dange-gotzhofen